Popiežiaus audiencija Popiežiaus audiencija 

Trečiadienio katechezė: poilsio diena

„Atsimink, kad švęstum šabo dieną. Šešias dienas triūsi ir dirbsi visus savo darbus, bet septintoji diena yra VIEŠPATIES, tavo Dievo, šabas: nedirbsi jokio darbo – nei tu, nei tavo sūnus ar duktė, nei tavo vergas ar vergė, nei tavo galvijai, nei ateivis, gyvenąs tavo gyvenvietėse. Nes per šešias dienas VIEŠPATS padarė dangų ir žemę, jūrą ir visa, kas yra juose, bet septintąją dieną jis ilsėjosi. Todėl VIEŠPATS septintąją dieną palaimino ir ją pašventino“ (Iš 20,8 - 11).

Rugsėjo 5 dienos bendrosios audiencijos metu popiežius Pranciškus tęsė katechezių ciklą apie Dievo Įsakymus, šį kartą apie įsaką švęsti Viešpaties dieną. Tai, rodos, lengvas įsakas, tačiau tai apgaulingas įspūdis. Iš tiesų ilsėtis nėra lengva, nes yra tikras poilsis ir netikras poilsis. Kaip atskirti?

Netikras poilsis

Dabartinė visuomenė yra ištroškusi pasilinksminimų ir atostogų. Išsiblaškymo industrija ganėtinai klesti, o reklamos vaizduoja idealų pasaulį kaip didelį žaidimų parką, kuriame visi linksminasi. Šiandien vyraujančios gyvenimo sąvokos svorio centras nėra veikloje arba įsipareigojime, tačiau vengime. Uždirbti tam, kad linksmintumeisi, mėgautumeisi. To įvaizdis – modelis yra sėkmingas žmogus, kuris gali sau leisti daug ir įvairių malonumų. Tačiau su tokiu mentalitetu nuslystama į linksmybių nujautrinamą egzistenciją, kuri nėra poilsis, tačiau susvetimėjimas ir bėgimas nuo tikrovės. Žmogus niekad tiek nesiilsėjo tiek, kiek šiandien ir tuo pat metu niekad nepatyrė tokios tuštumos, kaip šiandien! Galimybės linksmintis, pramogauti ne namuose, kruizai, kelionės ir kiti dalykai nesuteikia širdies pilnatvės. Nepailsina. 

Dievo Žodis

Dekalogo žodžiai ieško ir nustato problemos šerdį, kitaip nušviesdami poilsį. Įsakymas pasižymi vienu išskirtiniu akcentu: pateikia motyvaciją. Poilsis Viešpaties vardu turi aiškų motyvą: „Nes per šešias dienas VIEŠPATS padarė dangų ir žemę, jūrą ir visa, kas yra juose, bet septintąją dieną jis ilsėjosi. Todėl VIEŠPATS septintąją dieną palaimino ir ją pašventino“.

Tai primena kūrimo pabaigą, kai Dievas sako: „Dievas apžvelgė visa, ką buvo padaręs, ir iš tikrųjų matė, kad buvo labai gera“ (Pr 1,31). Tada ir prasideda poilsio diena, kuri yra Dievo džiaugsmas dėl to, ką padarė. Tai kontempliacijos ir laiminimo diena.

Tikras poilsis

Kas tad yra poilsis pagal šį įsakymą? Tai kontempliacijos, šlovinimo metas. Tai laikas pažvelgti į tikrovę ir pasakyti: koks gražus yra gyvenimas! Poilsiui kaip bėgimui nuo tikrovės Dekalogas priešpastato poilsį, kaip tikrovės laiminimą. Mums, krikščionims, Viešpaties dienos, sekmadienio, centras yra Eucharistija, kuri reiškia „padėką“. Tai diena Dievui pasakyti: ačiū už gyvenimą, už Tavo gailestingumą, už visas Tavo dovanas. Sekmadienis nėra tam, kad nutrintų kitas dienas, bet tam, kad jas atmintume, palaimintume ir susitaikytume su gyvenimu. Kiek daug žmonių, galinčių linksmintis, tačiau be ramybės gyvenime. Sekmadienis yra diena susitaikymui su gyvenimu, sakant: gyvenimas yra vertingas; nėra lengvas, kartais skausmingas, tačiau vertingas.

Įvedimas į autentišką poilsį yra Dievo darbas mumyse, tačiau reikalauja atsitolinimo nuo prakeikimo ir jo žavesio (žr. Apaštalinį Paraginimą Evangelii gaudium 83). Palenkti širdį nelaimingumui, ypač pabrėžiant nepasitenkinimo motyvus yra labai lengva. Laiminimas ir džiaugsmas apima atsivėrimą gėriui, kuris yra brandus širdies judesys. Gėris yra meilus ir niekad savęs neprimeta. Jis yra pasirenkamas.

Poilsis reiškia pasirinkimą ir susitaikymą

Ramybė yra pasirenkama, jos negalima primesti ar atsitiktinai atrasti. Atsitolindamas nuo karčių savo širdies žaizdų žmogus turi susitaikyti su tuo, nuo ko bėga. Būtina susitaikyti su savo istorija, su nepriimtinais dalykais, su savo egzistencijos sunkiomis dalimis. Klausiu jūsų: ar kiekvienas susitaikėte su savo istorija? Klausimas apmąstymui: ar aš susitaikiau su savo istorija? Tikra taika nereiškia pakeisti savo istorijos, tačiau ją priimti ir vertinti.

Kiek kartų sutikome ligotus krikščionis, mus paguodusius ramybe, kurios nėra šėlstančiuose ir hedonistuose! Matėme paprastus ir neturtingus žmones besidžiaugiančius mažomis malonėmis su tokia laime, kurioje yra amžinybės.

Kada gyvenimas tampa gražus, o poilsis tikras?

Pakartoto įstatymo knygoje Viešpats sako: „padėjau prieš tave gyvenimą ir mirtį, palaiminimus ir prakeikimus. Rinkis gyvenimą, kad tu ir tavo palikuonys būtumėte gyvi ( žr. 30,19)“. Toks pasirinkimas yra Mergelės Marijos „fiat - tebūnie“, tai atvirumas Šventajai Dvasiai, kuri mus nukreipia pėdomis Jėzaus, Kuris dramatiškiausiu metu save patiki Tėvui ir tokiu būdu žengia keliu, kuris veda link prisikėlimo.

Kada gyvenimas tampa gražus? Kai pradedama apie jį galvoti gerai, kad ir kokia būtų mūsų istorija. Kai kelią sau prasiskina nuojauta:  (Kūdikėlio Jėzaus Teresėlės žodžiais) viskas yra malonė ir kai ši šventa mintis suardo vidinį nepasitenkinimo mūrą, leisdama iš tiesų pailsėti. Kai širdis atsiveria Apvaizdai ir atskleidžiame psalmės žodžių tiesą: „tik Dieve ilsisi mano siela“ (žr. Ps 62).

Ar „Išsiblaškymo industrijos“ pramogos yra poilsis?

*

Bendrosios trečiadienio audiencijos metu popiežius Pranciškus taipogi sveikino piligrimų ir maldininkų grupes, jaunuolius, senelius, ligonius ir jaunavedžius. Jis taip pat priminė Šilinių šventę.

Ateinantį šeštadienį, - sakė popiežius, - minima Švenčiausiosios Mergelės Marijos Gimimo šventė, kuri sutampa su vasaros pabaiga ir derliaus nuėmimu, primena mums, jog Dievas ištikimas savo pažadams ir Švenčiausioje Marijoje paruošė gyvąją šventovę, kurioje Jo Sūnus, įsikūnydamas, panoro apsigyventi tarp mūsų ir gauti mums išgelbėjimą. (RK / Vatican News

2018 rugsėjo 05, 14:21