Pasaulinės Bažnyčių tarybos vadovas apie jau priartėjusį popiežiaus vizitą Ženevoje
Artėjančios popiežiaus kelionės į Ženevą proga italų katalikų žinių agentūra SIR paskelbė pokalbį su norvegu liuteronų pastoriumi Olavu Fykse Tveitu, kuris nuo 2010 m. yra Pasaulinės Bažnyčių tarybos generalinis sekretorius.
Pastorius sakė, kad Pasaulinė Bažnyčių taryba džiaugiasi ir jaučiasi pagerbta, kad popiežius Pranciškus priėmė kvietimą atvykti septyniasdešimtmečio proga. Popiežius atvyks į Ženevą tą dieną, kai bus susirinkę visų Tarybą sudarančių Bažnyčių atstovai ir bus apžvelgiami per visą Tarybos istoriją pasiekti rezultatai, iki šiol Bažnyčią nueitas į vienybę vedantis kelias. Popiežius galės asmeniškai susipažinti su mūsų pasiekimais. Jo buvimas kartu su mumis liudys, kad pasaulyje vyksta vienas visiems bendra ekumeninis judėjimas, kuriame Katalikų Bažnyčia dalyvauja kaip viena pagrindinių veikėjų. Kartu apžvelgsime mums bendrą vienybės siekimo patirtį, mūsų bendrą darbą vardan taikos ir teisingumo, dėl Evangelijos sklaidos pasaulyje.
Klausiamas ar ne simboliška, kad popiežius į Ženevą atvyks birželio 21-ąją, kuri yra paskutinė pavasario diena, pastorius Olavas Fykse Tveitas atsakė, kad ekumenizmas turi pereiti visus metų laikus. Kartais geriau sekasi ir tuoj pat matome rezultatus, kartais jų nesimato, tačiau ir tokiais sunkesniais momentais svarbu nepasiduoti, ištvermingai eiti pirmyn. Tas pat galioja ir mūsų bendram liudijimui pasaulyje. Kartais norėtųsi, kad būtų daugiau bendrų iniciatyvų ir bendradarbiavimo sprendžiant pasaulio problemas. Šiandien matome labai stiprią poliarizaciją, skaldančių jėgų veikimą. Taip pat ir dėl to turime ryžtingai drauge žengti pirmyn.
Kaip vieną svarbią bendros veiklos ir liudijimo sritį pastorius Olavas Fykse Tveitas nurodė pagalbą žmonėms, bėgantiems nuo karų ir politinių persekiojimų. Krikščionių pareiga – priimti juos, suteikti prieglobstį iki kol jie saugiai galės sugrįžti į namus. Tą patį skelbia ir tarptautinės konvencijos pasirašytos po Antrojo pasaulinio karo. Tad absoliučiai būtina, kad visi europiečiai – įskaitant ir vengrus – suteiktų šiems pabėgėliams prieglobstį. Negalima sakyti: jie ne europiečiai ir mes už juos neatsakingi. Jie yra žmonės, nepriklausomai nuo to, iš kurio kontinento atvyksta. Dėl to svarbu, kad Bažnyčių, taip pat ir Katalikų Bažnyčios balsas būtų aiškus. Mes dirbame kartu šia linkme, sakė pastorius, pridurdamas, kad rugsėjį Vatikane vyks konferencija šia tema.
Pasaulinės Bažnyčių tarybos generalinis sekretorius sakė, kad panašaus bendradarbiavimo pavyzdžių yra ir daugiau, ypač vietiniu mastu. Katalikai ir kitų Bažnyčių atstovai kartu stengiasi prisidėti prie Pietų Sudano, Nigerijos, Korėjos problemų sprendimo. Pastorius įsitikinęs, kad popiežiaus vizitas suteiks stiprų impulsą bendram darbui šiose srityse.
Pasaulinei Bažnyčių tarybai 70 metų
Beveik visas Bažnyčias ir bendruomenes vienijanti Pasaulinė Bažnyčių taryba buvo įkurta 1948 m. rugpjūčio 23 d. – po Antrojo pasaulinio karo Amsterdame surengto pirmojo pasaulinio krikščioniškų Bažnyčių ir konfesijų atstovų suvažiavimo metu. Jame dalyvavo 350 delegatų, atstovaujančių 147 Bažnyčioms ir bendruomenėms iš 44 šalių. Šiandien Tarybai priklauso 348 protestantų, anglikonų, ortodoksų, rytų ortodoksų ir senkatalikių Bažnyčių ir bendruomenių iš viso pasaulio. Bažnyčioms – šios organizacijos narėms – priklauso beveik 600 milijonų tikinčiųjų.
Nors Pasaulinė Bažnyčių taryba buvo įkurta Amsterdame, Olandijoje, jos centrinė būstinė nuo pat pradžių veikia Ženevoje, Šveicarijoje. Pagrindinis Tarybos valdžios organas yra Generalinė asamblėja, sušaukiama apytiksliai reguliariai – kas 7-9 metus. Einamuosius Tarybos reiklaus tvarko Generalinis sekretoriatas, kuriam nuo 2010 m. vadovauja norvegas liuteronų pastorius Olav Fykse Tveit. Katalikų Bažnyčia Pasaulinei Bažnyčių tarybai nepriklauso, tačiau su ja artimai bendradarbiauja. (JM / SIR / VaticanNews)
