Paieška

Popiežiaus audiencija Verbitams Popiežiaus audiencija Verbitams 

Popiežiaus audiencija Verbitų kongregacijos vyresniesiems

Penktadienio ryte popiežius Pranciškus audiencijoje priėmė Dieviškojo Žodžio draugijos arba Verbitų vyresniuosius, kurie šiomis dienomis suvažiavo į Romą kasmetiniam susitikimui. Savo kalboje popiežius Pranciškus kvietė vienuolijos atstovus visada žvelgti į savo ištakas, kurios yra apaštališkos ir misijinės. Jis kalbėjo apie „pasitikėjimą, skelbimą ir brolius“.

Pasitikėjimas, skelbimas ir brolybė

Pasitikėjimas Dievu ir jo dieviškąja Apvaizda, mokėjimas atiduoti save į jos rankas, yra esminis krikščionių ir pasišventusiųjų gyvenime. Kiek pasitikime Dievu, jo gailestinga meile? Ar esame pasiruošę rizikuoti, būti užkrečiančiais ir ryžtingais savo misijoje? Šv. Arnoldas, pabrėžė popiežius, buvo įsitikinęs, jog niekas negali pateisinti drąsos ir pasitikėjimo Dievu trūkumo.

Neleiskime, kad tarp mūsų, kurie patyrėme Dievo meilę, būtų baimė ir uždarumas, patys nekurkime kliūčių ir trukdžių Dvasios veikimui, - sakė popiežius Pranciškus, pridurdamas, jog pasitikėjimas yra maitinamas maldos ir sakramentų.

Kitas žodis – skelbimas. Jūsų charizmoje yra esminga skelbti Dievo Žodį visiems žmonėms, kiekvienu laiku, kiekvienoje vietoje, naudojantis visomis galimybėmis, buriant mokinių ir misionierių bendruomenes, vieningų tarpusavyje ir su visuotine Bažnyčia, - sakė Šventasis Tėvas. – Kiekvieno verbito širdyje turėtų degti tarsi neužgesinama ugnis šventojo Pauliaus žodžiai: „vargas man, jei neskelbčiau Evangelijos!“ (1 Kor 9,16). Tai buvo misionierių, vyrų ir moterų, prieš jus, įsipareigojimas, tai liudijimas, kurį gavote kaip paveldą, tai šiandien jūsų laukianti užduotis.

Tarpusavio brolystė – jau evangelizavimas

Trečiasis žodis – broliai. Nesame vieni, esame Bažnyčia, esame tauta. Su greta mūsų esančiais broliais ir seserimis einame gyvenimo ir pašaukimo keliu. Esame Viešpaties patrauktų, susietų ir suvienytų brolių bendruomenė, būdami kokie esame ir nenustodami būti savimi, - pažymėjo Pranciškus, linkėdamas tokios brolybės savo klausytojams, nes jie pats didžiausias evangelizavimas, kokio reikia Bažnyčiai ir pasauliui: broliškos meilės, peržengiančios kultūrų ir skirtingumo ribas.

Tai taipogi leis įveikti kiekvieną sunkumą ir sutikti kitus brolius, išorėje, atmestus visuomenės, paliktus likimo valiai, pamintus dėl egoistiškų interesų.

Verbitų steigėjas

Verbitų kongregacijai pradžią suteikė Arnoldo Jansseno (1837 - 1909) charizma, gimusio Vokietijoje, gilaus tikėjimo šeimoje. Būtent iš savo tėvo jis išmoko ir perėmė pagarbą Trejybei ir Dievo Žodžiui, kuri būdinga jo paties ir visos jo įsteigtos kongregacijos dvasingumui. Gavęs kunigystės šventimus Janssenas ilgai darbavosi mokykloje, dėstė matematiką ir gamtamokslius. Palengva pradėjo domėtis apaštalavimu ir 1873, įpusėjęs ketvirtąją dešimtį, paliko darbą mokykloje, kad tam galėtų daugiau atsidėti, raštais ir darbais.

Tai buvo laikotarpis, kai po visą pasaulį pasklido daugybė misionierių iš Europos, ypač kolonijose Afrikoje, Amerikoje, Azijoje. Vokietija, skirtingai nuo kitų kraštų, misijų veiklą varžė. Tad 1875 metais Arnoldas Janssenas Olandijoje įsteigė misijų draugiją, kurios išlaikymui skyrė lėšas, gautas iš savo knygų leidybos. Pradžia nebuvo lengva, daug kandidatų paliko draugiją, tačiau vėliau jų skaičius išaugo tiek, kad greit nepakako nedideliame miestelyje įsigyto namo. Atsirado ir moterų atšaka, Šventosios Dvasios tarnaitės. 1879 metais į Kiniją išvyko pirmieji du misionieriai. Beje, vieną iš jų, Josephą Freinademetzą popiežius Paulius VI 1975 metais paskelbė palaimintuoju kartu su Arnoldu Janssenu, o 2003 metais popiežius Jonas Paulius II juos abu paskelbė šventaisiais. 1895 metais kongregacijos moterų atšakos misionierės išvyko į Argentiną. Šv. Arnoldas Janssenas misijų kongregacijai vadovavo 34 metus. Šiandien ji turi namus daugiau nei septyniose dešimtyse kraštų, ją sudaro per 6000 misionierių vyrų ir per 4000 misionierių moterų. (RK / Vatican News

2018 birželio 22, 16:18