Popiežius sekmadienio vidudienį. Meilė - ne žodžiai, bet darbai

Visų pirma reikia suprasti, sakė Šventasis Tėvas, kad meilė Jėzui tai ne paviršutiniškas jausmas, bet rimtas širdyje priimtas apsisprendimas, išreiškiamas gyvenime vykdant jo valią. Jėzus sako: „Jei laikysitės mano įsakymų, pasiliksite mano meilėje, kaip aš kad vykdau savo Tėvo įsakymus ir pasilieku jo meilėje“ (10). Meilė vykdoma mūsų kiekvienos dienos laikysena, darbais, kitaip ji būtų tik iliuzija. Būtų tik žodžiai, žodžiai ir žodžiai. Bet tai juk ne meilė. Meilė yra konkreti kiekvieną dieną. Jėzus nori, kad mes laikytumės jo įsakymų. O tai reiškia, kad vienas kitą mylėtume, kaip jis mus myli (plg. 12).

Ką daryti, kad ta meilė, kurią prisikėlę Viešpats  mums dovanoja, pasiektų ir kitus žmones? Turime juos mylėti ne žodžiai, bet darbais, sakė popiežius. Turime būti geranoriški ir atidūs broliams ir seserims, ypač tiems, kurie yra mums artimiausi – mūsų šeimų ir bendruomenių nariai, žmonės, su kurias kartu dirbame, kartu mokomės.

Meilė taip pat neturi ribotis tik ypatingomis progomis, bet turi nuolatos lydėti mūsų gyvenimą. Štai kodėl turime rūpintis senais žmonėmis, juos sergėti kaip brangų turtą. Štai kodėl turime slaugyti sergančiuosius, net jei jie yra pasiekę paskutinę ligos stadiją. Štai kodėl turime visada mylėti dar negimusius. Štai kodėl turime visada saugoti ir mylėti gyvybę, nuo pat prasidėjimo iki natūralios pabaigos. Tai yra meilė.

Eucharistija, į kurią esame kviečiami kiekvieną sekmadienį,  mūsų širdį formuoja pagal Kristaus širdį, kad visas mūsų gyvenimas  būtų kupinas geranoriškumo ir atidumo kitiems. Mergelė Marija mums tapadeda pasilikti Jėzaus meilėje ir brandinti meilę visiems žmonėms, ypač silpniausiems. Toks yra mūsų krikščioniškasis pašaukimas.