Popiežius italų katalikų žurnalistams: mokykitės iš šv. Juozapo "lėto skubėjimo"

Romanas Kazakevičius - Vatikanas

Gegužės 1-ąją minint šv. Juozapą Darbininką, primena popiežius žinutėje „Twitter“ tinkle, „niekada nepamirškime, kad darbas yra pamatinė žmogaus orumo dalis“.

Šv. Juozapas Darbininkas

Apie tai jis plačiau kalbėjo audiencijoje italų katalikų dienraščio „Avvenire“ žurnalistams, administracijos darbuotojams ir jų šeimų nariams, kurios - per keturis šimtus asmenų - priėmė gegužės 1 vidudienį.

Esu patenkintas galėdamas su jumis pasidalinti šiuo momentu, šv. Juozapui Darbininkui skirta diena. Lengva pamilti šią figūrą ir patikėti save jo užtarimui, - sakė popiežius Pranciškus, pridurdamas, jog iš tiesų norint būti jo draugais, reikia įsižiūrėti į jo gyvenimą, kuriame atsispindi Dievo veikimo stilius.

Juozapas buvo „tylos žmogus“ ir tai iš pirmo žvilgsnio atrodo priešingybė tam, kurio darbas yra komunikuoti. Tačiau Juozapo tyla iš tiesų yra „klausymasis“, nutildžius pasaulio ir apkalbų triukšmą, leidžiantis būti vedamam tikėjimo.

Tad neatsitiktinai Juozapas buvo žmogus, kuris mokėjo nepalūžti nuo sunkumų naštos, atsikelti naktį, eiti tamsoje, nors ir ne viską suprantant. Todėl Juozapas taip pat yra „teisusis“, kuris pasitiki Dievu ir jo pažadu. Jis taip pat tapo „globėju“ ir „ugdytoju“, ypač išmokydamas Jėzų amato ir darbo, kuris yra tokia svarbi žmogaus orumo dalis. Ne pinigai, ne regimumas, ne galia, o darbas.

Visa tai apžvelgus, anot popiežiaus, matome, kad Nazareto staliaus dirbtuves ir „Avvenire“ redakciją skiria ne itin didelis atstumas.

Šv. Juozapas ir žurnalistas katalikas

Šventasis Tėvas kalbėjo apie kataliko žurnalisto darbą. Šiandien jo „įrankių dėžėje“ yra skaitmeninės technologijos, kurios smarkiai įtakojo ne vien žurnalisto profesiją, bet ir patį būdą mąstyti, jausti, interpretuoti ir bendradarbiauti.

„Avvenire“ redakcija, neabejojo popiežius, dalyvauja šiame technologiniame ir globalias pasekmes turinčiame virsme, vykdydama misiją kalbėti apie gailestingumo Evangeliją, kurti susitikimo kultūrą. Šiame darbe, pakvietė dar kartą popiežius, mokykimės iš Nazareto staliaus, būkime šventojo Juozapo mokiniais.

Mokykimės „sveiko lėtumo“ tuo metu, kai informacijos greitis pranoksta mūsų sugebėjimo įvertinti ir pasverti greitį, taip dažnai virsdama tik paskubomis suvartojamomis ir išmetamomis paviršutinėmis žiniomis, galbūt sensacingomis, tačiau nepadedančiomis suprasti, be svorio, nepaliekančiomis žymės, tik didinančiomis visuotinę dezorientaciją.

Mokydamiesi iš Juozapo tylos ir įsiklausymo, anot popiežiaus, turime rūpintis neapleisti kultūrinių šaknų, kita vertus, atpažinti Kristų žmonių veiduose, be iškraipymų ir diskriminacijų, su nuolankumu, atjauta ir švelnumu. Tai padės, pridūrė Šventasis Tėvas, išvengti sterilių ginčų akligatvių ir pagundos „uždaryti į narvą“ Šventąją Dvasią.