Paieška

Be medicinos pasaulio audiencijoje dalyvavo ir kultūros pasaulio atstovai. Nuotraukoje aktorius Orlando Bloom ir dainininkė Katy Perry Be medicinos pasaulio audiencijoje dalyvavo ir kultūros pasaulio atstovai. Nuotraukoje aktorius Orlando Bloom ir dainininkė Katy Perry 

Popiežius priėmė konferencijos „Unite to cure“ dalyvius

Kai Bažnyčia giria kiekvieną pastangą tiriant ir taikant priežiūrą sergantiems asmenims, ji primena vieną iš pamatinių principų, jog „ne viskas, kas techniškai įmanoma ir padaroma dėl to yra etiškai priimtina“.

Romanas Kazakevičius - Vatikanas

Šeštadienį popiežius Pranciškus audiencijoje priėmė tarptautinės konferencijos „Unite to cure“ dalyvius, per septynis šimtus asmenų. Šios konferencijos, balandžio 26 – 28 dienomis vykusios Vatikane, pobūdis yra pirmiausia medicininis. Tačiau organizatoriai troško visapusiško požiūrio į sveikatą ir žmogų, todėl pakvietė ne vien medicinos srities mokslininkus, bet taip pat kultūros, verslo, akademinio pasaulio atstovus, kurių darbas vienaip ar kitaip siejasi su žmogaus sveikata, dvasine ir fizine gerove, kūnu, sveikatos paslaugomis, sveikomis visuomenės gyvenimo sąlygomis.  Į konferenciją taip pat buvo pakviesti ir tie, kurie drąsiai spėlioja kokia turi būti XXI amžiaus medicina ir ko mes galime laukti ateinančiais dešimtmečiais. „Kaip mokslas, technologijos ir XXI amžiaus medicina pakeis kultūrą ir visuomenę“, klausia konferencijos „Unite to cure“ potemė.

Pagrindinė konferencijos organizatorė yra Popiežiškoji kultūros taryba, kurios pirmininkas kardinolas Gianfranco Ravasi tarė įvadinį ir baigiamąjį žodį. Tačiau rengiant šį susitikimą, į kurį atvyko iš tiesų daug žinomų medicinos mokslo veidų, ypač iš anglakalbio pasaulio, dalyvavo ir kelios kitos fundacijos ar institucijos, tiek mokslinės, tiek skatinančios mokslo, filosofinės ir religinės minties dialogą.

Prevencijos kultūra

Audiencijoje ir popiežius Pranciškus pasidalijo keliomis mintimis, ypač remdamasis viena iš konferencijos diskusijų apie „Prevenciją, taisymą, priežiūrą ir ateities ruošimą“. Tačiau prieš tai jis pasidžiaugė matydamas tarp dalyvių skirtingų „kultūrų, visuomenių ir religijų atstovus“, kuriems susitikimo proga ar net „vieta“ tapo pats žmogaus asmuo.

Pranciškus: augant pažinimui, teauga ir mūsų jautrumas

Vis labiau suprantame, kad būtų galima išvengti daug blogių, jei būtume dėmesingesni mūsų priimtam gyvenimo būdui ir skleidžiamai kultūrai, - sakė  popiežius Pranciškus, kalbėdamas apie prevenciją. Pastaroji yra toliaregis žvilgsnis į žmogišką būtybę ir jo aplinką. Tai yra mąstymas apie kultūrą, kurioje visi esminiai veiksniai išliktų pusiausvyroje – ugdymas, fizinis aktyvumas, dieta, aplinkos apsauga, išankstinė diagnostika, o taip pat ir „sveikatos kodeksai“, kuriuos pateikia religinės praktikos. Visi šie ir kiti dalykai gali padėti gyventi geriau arba su mažesne rizika mūsų sveikatai.

Tai ypač svarbu, pridūrė popiežius, kalbant apie vaikus ir jaunuolius, kurie susiduria su grėsmėmis sveikatai, susijusiomis su dabartinės civilizacijos pokyčiais: nuo rūkymo iki toksinių medžiagų, kurios išmetamos į orą, nusėda dirvoje arba vandenyje. Didelė dalis vėžinių susirgimų gali būti išvengta pradėjus taikyti prevenciją nuo vaikystės. Tačiau tam reikia globalių ir nuolatinių pastangų: ne vien institucijų, bet ir kiekvieno pavienio asmens. Kaip pirmo sveikatos apsaugos žingsnio reikia prevencijos kultūros.

Ne viskas, kas įmanoma yra gera

Šventasis Tėvas akcentavo mokslinės bendruomenės pastangas atrasti ar paskleisti naujus vaistus ar gydymo būdus, ypač kai kalbama apie retas ligas ar menkai pažįstamas ligas. Keliais pastaraisiais metais ląstelių tyrimai ir regeneracinė medicina pasiekė svarbių rezultatų, kuriant audinių „taisymo“ technikas, atveriant naują ir svarbų mokslinės ir žmogiškos pažangos skyrių. Popiežius palinkėjo, kad „taisymas ir priežiūra“ taptų vis veiksmingesni ir, kiek įmanoma, adaptuoti pavieniams ligoniams.

Mokslas, - kalbėjo popiežius Pranciškus, - yra galinga priemonė geriau suprasti tiek mus supančią gamtą, tiek žmogaus sveikatą. Mūsų pažinimas auga, kartu su juo priemonės ir vis rafinuotesnės technologijos, kurios ne vien leidžia pažvelgti į giliausią gyvųjų organizmų struktūrą, bet taip giliai bei tiksliai įsikišti, jog galima pakeisti mūsų pačių DNR.

Tačiau čia, pabrėžė Šventasis Tėvas, svarbu neišleisti iš akių mūsų etinės atsakomybės žmonijos ir gyvenamos aplinkos atžvilgiu.

Kai Bažnyčia giria kiekvieną pastangą tiriant ir taikant priežiūrą sergantiems asmenims, ji primena vieną iš pamatinių principų, jog „ne viskas, kas techniškai įmanoma ir padaroma dėl to yra etiškai priimtina“. Mokslas, kaip ir bet kuri kita žmogiška veikla, žino, jog turi ribas, kurias turi gerbti dėl pačios žmonijos gėrio, jog jam būtinas etinės atsakomybės jausmas, - sakė Šventasis Tėvas, primindamas savo pirmtako palaimintojo Pauliaus VI žodžius, jog pažangą galima pamatuoti pagal tai, kiek ji teikia gėrio kiekvienam žmogui ir visam žmogui (žr. Populorum progressio, 14).

Dvi kryptys ateičiai

Su tuo siekiasi ir ruošimasis ateičiai. Kuo galingesnes priemones įgyjame, tuo jautriau turime veikti. Tokia mūsų atsakomybė kito ir visų gyvų būtybių atžvilgiu. Pasak popiežiaus, apie sveikatą reikia mąstyti ne vien mokslinių tyrimų, bet ir mūsų sugebėjimo keisti ar saugoti aplinką, mūsų poreikio galvoti apie visus perspektyvoje, ypač kai socialinės ir kultūrinės sąlygos smukdo sveikatą ir galimybes ja rūpintis.

Galvojimas apie ateitį turėtų, apibendrino popiežius, eiti dviem kryptimis: mainų tarp disciplinų ir institucijų, ir, antra, konkrečių veiksmų kenčiančių atžvilgiu. Tai išsipildys, dar kartą pabrėžė jis, ne vien medikų, bet ir pacientų, šeimų, etikos ir kultūros tyrinėtojų, religinių lyderių, filantropų, vyriausybių ir verslo pastangų ir idėjų dėka, pati Vatikane vykusi konferencija siekė plėtoti abi kryptis.

2018 balandžio 28, 15:32