Trečiadienio ryto Mišios. Už Europos vienybę

Trečiadienio ryto šv. Mišių metu savo namų koplyčioje popiežius Pranciškus meldėsi už tai, kad Europa sugebėtų siekti vienybės ir ją išlaikyti, to šiuo metu labai reikia. Homilijoje jis komentavo Jėzaus ir Nikodemo pokalbio dalį apie tai, kodėl Tėvas pasiuntė savo Sūnų tarp žmonių.

„Tuo metu, kai tarp mūsų, tarp tautų, būtina didelė vienybė, melskimės šiandien už Europą – kad Europa sugebėtų pasiekti šią vienybę, brolišką vienybę, apie kurią svajojo Europos Sąjungos „tėvai steigėjai““, – sakė jis ryto Mišių pradžioje. 

„Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“, – paaiškino Jėzus Nikodemui.

Jų dialogas, perteiktas Evangelijos pagal Joną 3 skyriuje,  anot popiežiaus, yra tarsi teologijos knyga, čia telpa viskas. Jį galima skaityti daug kartų ir vis atrasti naujų dalykų, kurie mums leidžia suprasti Dievo apsireiškimą, prisiartinti prie atpirkimo slėpinio. Pranciškus kalbėjo apie du dalykus. 

Pirmasis yra Dievo meilės apreiškimas. Dievas mus myli, myli, vieno šventojo žodžiais, beprotiškai. Dievo meilė atrodo tarsi beprotybė: Jis taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo Sūnų, pasiuntė Jį mirtį ant kryžiaus. Kas kartą, kai pažvelgiame į Nukryžiuotąjį, aptinkame šią meilę. Kryžius yra Dievo meilės knyga. 

Daug žmonių, daug krikščionių leidžia laiką žvelgdami į kryžių ir jame atranda viską, nes suprato, nes Šventoji Dvasia padėjo suprasti Dievo meilę, įgyti krikščioniškos išminties. Apie tai kalba apaštalas Paulius,  kuris paaiškina, jog žmogiški svarstymai padeda iki tam tikros ribos, bet tikrasis, pats gražiausias paaiškinimas yra Kristaus kryžius, kuris žmogiškam protui atrodo skandalas ir papiktinimas. Kodėl Dievas pasauliui davė Viengimį Sūnų? Kad kiekvienas būtų išgelbėtas: Dievo meilė trokšta, kad vaikai būtų su juo.  

„Tyloje matyti Nukryžiuotąjį, matyti žaizdas, matyti Jėzaus širdį, matyti visumą: Kristus nukryžiuotas, Dievo Sūnus sunaikintas, pažemintas – dėl meilės. Tai pirmasis dalykas, kurį šiandien mums leidžia pamatyti ši teologijos knyga, Jėzaus pokalbis su Nikodemu“, – sakė popiežius.

„Žmonės labiau mylėjo tamsą nei šviesą, nes jų darbai buvo pikti“, – priduria Jėzus. Ir ši pastaba mums naudinga. Yra žmonių, mes patys įvairiose situacijose, kurie negali gyventi šviesoje, nes labiau pripratę prie prieblandos. Šviesa juos akina, neleidžia orientuotis. Tarsi naktinės būtybės, kurios sugeba judėti tik tamsoje.  

„Ir mes, kai nusidedame, atsiduriame šioje būsenoje: nepakeliame šviesos. Patogiau gyventi tamsoje, nes šviesa skaudina akis, verčia matyti tai, ko nenorime. Ir blogiausia atsitinka, kai akys, dvasios akys, prie ilgo gyvenimo tamsoje taip pripranta, jog net nebežino, kas yra šviesa“, – kalbėjo popiežius. Pasak jo, tiek daug skandalų ir žmogiško sugedimo apie tai liudija. Sugedusieji nebežino, kas yra šviesa, nebejaučia jos. Nutolę nuo Viešpaties apankame ir gyvename, judame kaip neregiai.  

„Leiskime, kad Jėzų mus išgelbėti atsiuntusio Dievo meilė įeitų į mus, kad Jėzaus šviesa, Dvasios šviesa įžengtų į mus ir padėtų matyti dalykus Dievo šviesoje, tikroje šviesoje, o ne toje, kurią skleidžia tamsybių viešpats“, – meldė Šventasis Tėvas. Jis pakvietė kiekvieną savęs paklausti: vaikštome tamsoje ar šviesoje? Esame Dievo vaikai ar tarsi vargšai naktiniai šikšnosparniai?

Kaip visada šv. Mišių metu popiežius sukalbėjo dvasinės Komunijos maldą, šv. Mišių dalyviams nuotoliniu būdu suteikė eucharistinį palaiminimą. Mišių pabaigoje taip pat sugiedota Velykų laikotarpio  Regina caeli giesmė. (RK / Vatican News)

2020 balandžio 22, 10:57
Skaityk viską >