Popiežius aukojo Mišias už Europos vienybę

Trečiadienį, balandžio 29 dieną, – minit Bažnyčios mokytojos šv. Kotrynos Sienietės, Italijos ir Europos globėjos liturginę šventę – popiežius Pranciškus kvietė melstis už Europos ir Europos Sąjungos vienybę. Homilijoje popiežius kalbėjo apie konkretumą išpažintyje, kvietė prašyti Viešpatį paprastumo malonės išpažįstant konkrečias nuodėmes, kad gautume Dievo atleidimą.

Mišių pradžioje Šventasis Tėvas sakė:

„Šiandien minime šv. Kotryną Sienietę, Bažnyčios Mokytoją, Europos globėją. Melskime už Europą, už Europos vienybę, už Europos Sąjungos vienybę, kad visi kartu galėtume eiti pirmyn kaip broliai ir seserys.“

Pranciškaus homilija: reikia išmintingo konkretumo, kad suprastume, kas esame Dievo akivaizdoje

„Dievas yra šviesa ir jame nėra jokios tamsybės“ (1 Jn 1, 5), o jei sakome, kad esame bendrystėje su juo, tuomet esame bendrystėje vieni su kitais, nes Jėzaus kraujas nuplauna visas mūsų nuodėmes. Apaštalas Jonas pirmajame laiške perspėja, kad tvirtinantys, jog neturi nuodėmės, klaidina patys save, bet jei išpažįsta savo nuodėmes – Dievas atleidžia ir apvalo nuo visų nedorybių. Pasak Pranciškaus, apaštalas ragina būti konkrečiais, išpažinti tiesą; perspėja, kad neįmanoma eiti šviesoje, jei pasiliekame tamsoje.

Popiežius sakė, kad per Mišias skaitytame pirmajame Jono laiške daug kontrastų: šviesa ir tamsa, melas ir tiesa, nuodėmė ir nekaltumas. Tačiau apaštalas kviečia į konkretumą, į tiesą, sako, kad negalime būti bendrystėje su Jėzumi ir vaikščioti tamsybėse, nes jis yra šviesa. Arba viena, arba kita. Dar blogiau pilkumas, nes pilkumas sudaro įspūdį, kad einama šviesoje, ir tai nuramina. Pilkumas – išdavikiškas. Arba viena, arba kita, sakė Pranciškus.

Apaštalas sako dar daugiau: „Jei sakytume, jog neturime nuodėmės, klaidintume patys save, ir nebūtų mumyse tiesos“, nes visi esame nuodėmingi, esame nusidėjėliai. Galime save apgaudinėti, iš įpročio kartodami „esame nuodėmingi“, tarsi sakytume „laba diena“, „geros dienos“. Reikia konkretumo išpažįstant nuodėmes. Tiesa yra konkreti, o nuodėmės – tarsi neapčiuopiamas oras. Todėl išpažinti reikia ne abstrakčiai, o konkrečiai: esu nusidėjelis dėl to ir ano, tai padariau, tai pagalvojau, tai pasakiau. Konkretumas leidžia pajusti, kad tikrai esi nusidėjėlis, o ne nusidėjėlis, pakibęs ore.

Jėzus Evangelijoje šlovina Tėvą, kad paslėpė tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškė mažutėliams (pgl. Mt 11). Mažutėliai nuodėmes išpažįsta konkrečiai, nes Dievas juos apdovanojo paprastumo malone. Taip pat mes turime būti paprasti ir konkretūs, nuolankiai ir su gėdos jausmu išpažinti savo konkrečias nuodėmes. Konkretumas veda į nuolankumą. Tada Viešpats atleidžia. Nuodėmes turime vadinti tikrais vardais. Jei išpažįstame abstrakčiai, apibendintai, pasiliekame tamsybėse. Turime atvirai pasakyti Viešpačiui, kokia padėtis, reikia konkretumo išminties, nes velnias nori, kad gyvenimas būtų drungnas, nei geras, nei blogas; pilkas – ne baltas ir ne juodas. Pilkas gyvenimas Viešpačiui nepatinka. Viešpats nemėgsta drungnųjų. Reikia konkretumo, kad nebūtume melagiai. Jei išpažįstame savo nuodėmes, Viešpats toks ištikimas ir teisingas, kad mums atleidžia. Jis mums atleidžia, kai būname konkretūs. Dvasinis gyvenimas labai paprastas, tik mes visokiais niuansais padarome jį komplikuotą ir galiausiai nepasiekiame tikslo.

Prašykime Viešpatį paprastumo malonės, kad suteiktų mums to paprastumo, kurį suteikia mažutėliams, vaikams, kurie sako tai, ką jaučia, neslepia. Net klysdami sako, ką jaučia. Ir mes, kreipdamiesi į Viešpatį, kalbėkime atvirai. Ir negyvenkime gyvenimo, kuris nei šioks, nei toks. Prašykime laisvės malonės, kad kalbėtume atvirai, ir malonės gerai suprasti, kas esame Dievo akivaizdoje. (SAK / Vatican News)

Pranciškus: reikia išmintingo konkretumo
2020 balandžio 29, 10:01
Skaityk viską >