Popiežiaus homilija. Kaip pagyti nuo veidmainystės?
Šis dienos Evangelija pasakoja apie fariziejų, kuris pasikvietė Jėzų pietų. Namų šeimininkas piktinasi matydamas, kad Jėzus nesilaiko papročių ir neatlieka rankų plovimo ritualo. Jis pasikvietė Jėzų į svečius, bet ne tam, kad su juo susidraugautų. Kvietimas – tik pretekstas kritikai ir apkalboms. Jėzus nepakenčia tokio veidmainiavimo ir jo reakcija griežta: šitaip mąstančius ir besielgiančius fariziejus jis išvadina pabaltintais kapais, kuriems svarbu tik gražiai atrodyti, svarbu tik tai, kas išorėje, o ne kas viduje, širdyje. Į veidmainystę žmogų stumia didysis melagis – velnias, sakė popiežius.
„Veidmainystė – tai velnio kalba, tai blogis, kurį velnias pasėja mūsų širdyse. Sunku bendrauti su veidmainiaujančiais žmonėmis, bet tenka. Jėzus nuplėšia veidmainiams kaukę. Jis žino, kad veidmainiai jį pasmerks mirčiai. Veidmainiai imasi negarbingų priemonių, kad pasiektų savo tikslą. „Jei neįmanoma jo pasmerkti teisėtomis priemonėmis, apšmeižkime jį. Suraskime ką nors, kas melagingai prieš jį paliudytų.“ Ir jie suranda tokių liudytojų.“ Veidmainystė žudo, sakė popiežius.
„Nesakau, kad šiandien veidmainiavimas yra tapęs taisykle, tačiau tikrai kasdien labai daug jo matome. Žmogus yra vienoks, bet stengiasi, kad kiti jį matytų kitokį. Valdžios troškimas, pavydas stumia žmogų į veidmainystę. Troškimas išorėje būti geresniems ir gražesniems – tai nuodai. Veidmainystė žudo, anksčiau ar vėliau, bet pražudo.“
Kaip nuo jos pagyti? Koks vaistas? „Turime išmokti kaltinti save: „Aš tai padariau, aš mėgavausi tomis blogomis mintimis, aš pavydėjau, norėjau pakenkti“. Nuoširdžiai kalbėkime Dievui apie tai, ką turime viduje. Tokios dvasinės pratybos neįprastos ir nedažnos, bet pabandykime – kaltinkime save, matykime savo nuodėmę, matykime blogį ir veidmainystę savo širdyje. Velnias sėja blogį, o mes sakykime Viešpačiui: „Pažvelk į mane, štai aš toks, koks esu“. Sakykime nuolankiai.“ (JM / VaticanNews)
