Beta versija

Cerca

Vatican News
Popiežius Pranciškus Šv. Mortos namų koplyčioje Popiežius Pranciškus Šv. Mortos namų koplyčioje  (Vatican Media)

Popiežiaus homilija. Neturtas

Ketvirtadienio rytą aukotų Mišių homilijoje popiežius kalbėjo apie neturto dvasią krikščionio gyvenime. Neturto dvasia – tai visų pirma neprisirišimas prie pinigų, materialinių vertybių. Su ta pačia neturto dvasia krikščionis priima persekiojimus, kantriai pakelia šmeižtą. Tos pačios dvasios reikia ir tuomet, kai žmogus kenčia vienatvę, kai jaučiasi kitų apleistas.

Atsiribojimas nuo prabangos, neprisirišimas prie turtų ir pinigų, sakė popiežius, yra esminė sąlyga, jei norime eiti Viešpaties mokinių keliu. Žinoma, tai nereiškia, kad reikia visiškai pašalinti pinigus iš gyvenimo. Tai neįmanoma. Apaštaliniame darbe reikalingos organizacijos ir struktūros, kurias reikia išlaikyti. Tačiau tvarkant materialinius reikalus krikščionio širdis turi būti laisva. Apie tai kalba Jėzus ketvirtadienio Evangelijoje, prašydamas savo mokinius nesinešti nei piniginės, nei krepšio.

Šios dienos Evangelijoje Jėzus taip pat sako: „Aš siunčiu jus lyg avinėlius tarp vilkų”. Čia kalbama apie kitą evangelinio neturto formą. Popiežius paminėjo konkretų pavyzdį, trečiadienį girdėtą Sinodo salėje. Vienas vyskupas, atvykęs iš šalies, kur krikščionys persekiojami, pasakojo apie krikščionį jaunuolį, nužudytą dėl to, kad gąsdinamas ir kankinamas neišsižadėjo Kristaus. „Tai ne pirmųjų amžių istorija! Tai įvyko prieš du mėnesius!“, – sakė Pranciškus.

Šmeižtai ir apkalbos, pasak popiežiaus, taip pat yra persekiojimo formos. Viešpats prašo, kad pakeltume jas su ta pačia neturto dvasia. „Pirma – atsiriboti nuo turtų, širdimi prie jų neprisirišti; antra – nuolankiai priimti, iškęsti persekiojimus. Tai irgi krikščioniškasis neturtas“. Trečioji krikščioniškojo neturto rūšis yra nuolankus vienatvės priėmimas.

„Atsiminkime Joną Krikštytoją – „patį didžiausią tarp gimusių iš moters“. Pats Jėzus taip jį pavadino.  Jis buvo didis pranašas. Žmonės ėjo pas jį; jis juos krikštijo. Ir kaip baigėsi jo gyvenimas? Vienatvėje, kalėjime. Pagalvokime, kokie tais laikai buvo kalėjimai. Tikrai ne tokie kaip šiandien. Vienas, užmirštas, nužudytas dėl karaliaus silpnybės, dėl svetimautojos neapykantos, dėl paauglės kaprizo. Šitaip gyvenimą baigė didžiausias žmogus istorijoje. Nereikia toli ieškoti. Visą gyvenimą skelbimui paaukoję kunigai, vienuolės labai dažnai paliekami vieniši senelių namuose, vieni su Viešpačiu, niekas jų neatsimena“. Popiežius paminėjo ir Jėzaus šauksmą ant kryžiaus: „Tėve, kodėl mane apleidai“.

Šventasis Tėvas baigė homiliją prašydamas melstis, kad mes visi, Viešpaties mokiniai, sugebėtume sekti savo Mokytoją, eiti su juo neturto keliu. (JM / VaticanNews)

Popiežiaus homilija ketvirtadienį
2018 spalio 18, 13:14
Skaityk viską >