Popiežiaus homilija: Tik Jėzus moko tikrosios meilės
Šventasis Tėvas komentavo apaštalo Pauliaus laišką Korintiečiams ir Luko Evangelijos skaitinį apie Jėzaus dievišką gailestingumą: „Jai atleidžiamos jos gausios nuodėmės, nes ji labai pamilo“.
Popiežius šiandienos Mišių skaitiniuose išskyrė tris veikėjų grupes: Jėzų ir mokinius, Paulių ir moterį ir Įstatymo sergėtojus. Moteris liudija ypatingą meilę Jėzui neslėpdama, kad ji - nusidėjėlė. Paulius perdavė tai, ką jis yra gavęs, būtent, kad „Kristus numirė už mūsų nuodėmes“. Abu su meile ieško Dievo, tačiau jų meilė „pusinė“. Paulius manė, kad meilė yra įstatymas, tačiau jo širdis buvo užsidariusi Jėzaus apreiškimui. Jis persekiojo krikščionis, tačiau iš uolumo įstatymui. Todėl jo meilė buvo nesubrendusi. Moteris irgi ieškojo meilės, tačiau „mažosios meilės“.
Fariziejai neįsitikinę, kad ši moters gali mylėti: „Jos iš viso nemoka mylėti“. Tačiau Jėzus kartą kalbėdamas apie jas pasakęs, kad Dangaus karalystėje „jos bus prieš mus“. Fariziejai toliau piktinasi: skandalas! Tačiau Jėzus pastebi mažuosius meilės gestus. Toks yra Jėzaus gailestingumas. Jis visuomet atleidžia, visuomet priima, tęsė popiežius.
Pasak jo, įstatymo sergėtojų elgesys yra tipiškas veidmainių elgesiui. Jie piktinasi.
„Vajetus, koks skandalas! Taip gyventi negalima. Kur nutekėjo mūsų vertybės?! Dabar visi turi teisę eiti į bažnyčią, taip pat išsiskyrusieji, kur esame?!“ Tai veidmainių skandalinimasis. Yra štai toks dialogas, tęsė popiežius Pranciškus, dialogas tarp didžiosios Jėzaus meilės, kuri visa atleidžia ir Pauliaus ir tos moters „pusinės meilės“, kuri yra ir kaip mūsų, „neišbaigta“ meilė. Prisipažinkime, juk nei vienas iš mūsų nekanonizuotas!“
Jėzus mato, kaip šie žmonės sugeba išoriškai pasirodyti gražūs, apie juos sako: „esat nubaltinti kapai“, tačiau jų viduje „puvimas“ ir „gedimas“.
Per istoriją keliaujančią Bažnyčią persekioja veidmainiai, išoriniai ir vidiniai veidmainiai. Velnias neturi nieko bendra su atgailaujančiais nusidėjėliais, nes jie žvelgia į Dievą ir sako: „Viešpatie, esu nusidėjėlis, padėk man!“. Prieš juos Velnias yra bejėgis, tačiau jis galingas per veidmainius. Jis savo galia jais pasinaudoja, kad sunaikintų žmones, sugriautų visuomenes, Bažnyčią. Veidmainystė yra velnio kovų žirgas, nes jis – melagis. Jis prisistato kaip galingas, labai gražus kunigaikštis, tačiau yra „žudikas iš pasalų“.
Šventasis Tėvas savo rytmečio Mišių dalyvių prašė neužmiršti, kad Jėzus atleidžia, pritaiko gailestingumą, o tai taip dažnai užmirštamas žodis kai apkalbame kitus. Tad būkime gailestingi, kvietė Pranciškus. Būkime gailestingi taip, kaip Jėzus ir kitų nepasmerkime. Jėzus tebūna centre!.
Kristus atleido nusidėjėliui ir persekiotojui Pauliui, nors jo meilė buvo „pusinė“, atleido jis ir nusidėjėlei moteriai, nors jos meilė irgi buvo „neišbaigta“. Vienok, jie šitaip gali susitikti su tikrąja meile, su Jėzumi, tuo metu veidmainiai – sakė popiežius - nesugeba susitikti su tikrąja meile, nes jų širdys užsidariusios. (SAK / Vatican News)
