Popiežiaus homilija. Velnias negali pakęsti Dievo paveikslo žmoguje
Penktadienį Bažnyčios liturgijoje buvo minimas antrojo amžiaus kankinys šv. Justinas. Jau apaštalų laikais prasidėjusius krikščionių persekiojimus šv. Petras šios dienos Mišių pirmajame skaitinyje vadina „deginančia ugnimi“, kuri neturėtų stebinti, bet priešingai – turėtų būti džiaugsmo priežastimi, nes persekiojimai, tai dalyvavimas Kristaus kentėjimuose.
Šv. Mortos namų koplyčioje aukotų Mišių homilijoje popiežius Pranciškus sakė, kad persekiojimai krikščionis lydi nuo pat pradžių, kad kentėti persekiojimus dėl Kristaus – tai krikščionių dalia. Vis dėlto kančią krikščionys supranta ne kaip skausmingą lemtį, nuo kurios neįmanoma pabėgti, bet kaip vieną „palaiminimų“, kaip dalyvavimą Kristaus kančios slėpinyje.
Šiandien kankinių daugiau nei pirmaisiais amžiais
„Ir šiandien krikščionys gyvena su „ore“ tvyrančia persekiojimų nuojauta. Ir šiandien turime labai daug kankinių, daug persekiojamųjų dėl meilės Kristui. Yra daug šalių, kuriose krikščionys yra beteisiai. Už kryželio nešiojimą žmonės patenka į kalėjimą. Už buvimą krikščionimis žmonės nuteisiami mirties bausme. Turime daug gyvybes paaukojusių kankinių ir šiandien jų skaičius didesnis negu pirmaisiais amžiais. Tačiau niekas į tai nekreipia dėmesio. Tai ne žinia. Televizija ir spauda apie tai nekalba. Tačiau krikščionys šiandien persekiojami“.
Persekiojamas Dievo paveikslas žmoguje
Persekiojami ne tik krikščionys, - tęsė homiliją Pranciškus. Šiandien persekiojamas žmogus. Persekiojami vyrai ir moterys, dėl to, kad jie yra gyvojo Dievo paveikslas. „Už visų persekiojimų – krikščionių ir visų žmonių persekiojimų – slypi velnias, kuris krikščionyse nori sunaikinti tikėjimą į Kristų, o kiekviename vyre ir moteryje – juose įspaustą Dievo paveikslą. Velnias stengiasi tai daryti nuo pat pradžių. Kaip liudija Pradžios knyga, jis vis bando griauti Viešpaties sukurtą harmoniją, tą darną, kurios pagrindas – žmogaus panašumas į Dievą, buvimas jo paveikslu. Ir jam tai pavyksta. Jis tai daro naudodamas savo ginklus – apgavystę, gundymus. Visada jis tai daro. Tačiau šiandien matome, kad ta jo veikla sustiprėjo, kad jis nepaprastai aršiai puola vyrus ir moteris. Kaip gi kitaip paaiškinti prieš vyrą ir moterį, prieš tai kas žmogišką nukreiptą puolimų bangą“
„Atsiminkime karus, kurie irgi yra priemonė, kuria žudomi žmonėms, naikinamas Dievo paveikslas. Pagalvokime apie žmones, kurie kariauja, kurie kursto karus tam, kad valdytų kitus. Visa ginklų pramonė tam ir skirta, kad naikintų žmoniją, naikintų Dievo paveikslą vyruose ir moteryse, tiek fizine, tiek moraline ir kultūrine prasme. „Bet tėve, jeigu kalbama apie nekrikščionis, tai ar galima sakyti, kad jie persekiojami?“ „–Taip, jie persekiojami, nes jie sukurti pagal Dievo paveikslą. Dėl to velnias juos persekioja“. Imperijos tęsia persekiojimus. Nebūkime naivūs. Šiandien pasaulyje persekiojami krikščionys ir ne tik jei, persekiojami žmonės, vyrai ir moterys, nes visų persekiojimų tėvas negali pakęsti Dievo paveikslo ir panašumo. Jis puola žmones ir naikina tą paveikslą. Nelengva tai suprasti. Reikia daug melstis, kad tai suprastume. (JM / VaticanNews)
