Ugandos vyskupai baiminasi dėl karo Ukrainoje padarinių krašto gerovei

Vyskupai pažymėjo žinioje, kad iškilo pavojus Ugandos pastarųjų dešimties metų ekonominės ir socialinės pažangos laimėjimams ir kad, nors kraštas tebėra tikėjimo oazė, tačiau jis sekuliarėja.

Ganytojai ypač rūpinosi baisiais pandemijos padariniais nepilnamečiams, ypač dėl pablogėjusio jų išsilavinimo. Pandemijos karantino mėnesiais pastojo labai daug mergaičių, kurios tapo labai jaunomis motinomis. Svarbu šioms mergaitėms padėti, suteikti psichosocialinę pagalbą, nes jų sunkumai ir traumos tęsis daugelį metų, pažymėjo ganytojai.

Anot Ugandos vyskupų, dėl pandemijos ir tragiško Rusijos karo Ukrainoje pasekmių sparčiai žlunga ekonomika, Ugandai atėjo nenuspėjami laikai. Daugelio įmonių veikla sustabdyta, sparčiai auga būtiniausių prekių kainos. Degalų kainos smaugia visus ekonomikos sektorius. Krizės krečiamoje ekonomikoje daugėja nesaugumo, apiplėšimų ir korupcijos.

Vyskupai taip pat sielojosi, kad jų prašymas, išsakytas prieš dešimt metų siekti taikos ir susitaikymo, dialogu spręsti nesutarimus tarp religinių, politinių, socialinių ir etninių grupių, buvo neišgirstas. Genčių nesantaika, nepotizmas, nepakantumas ir abejingumas skatina politinių ir religinių, etninių ir regioninių grupių nesantarvę, individualizmą, godumą, nesaugumą ir korupciją. Dialogas turėtų būti priemonė, padedanti spręsti nesutarimus ir konfliktus, pažymėjo Ugandos vyskupai.

Ganytojai pripažino, kad skirtingų religijų tikintieji gali viešai išpažinti savo tikėjimą be represijų baimės ir persekiojimų, tačiau nuogąstavo, kad kraštas vis labiau sekuliarėja, mažėja Dievo poreikis arba jo visai nėra. (SAK / Vatican News)