Arkivysk. S. Gądeckis apie karą: nematau galimybių greitam susitaikinimui
Pasak Poznanės arkivyskupo, kartais šaliai nepavykstarasti vienybės pagrindo, ji susivienija tik tada, kai yra užpuolama iš išorės. Taip nutiko Ukrainai, kur šiandien visi žmonės jaučiasi ukrainiečiais, nesvarbu, ar kalba ukrainiečių, ar rusų kalba. Ukrainos gyventojai kovoja visų pirma už savo tėvynę, teritoriją, kur gyvena jie patys, jų šeimos, tautiečiai. Patenkinti demokratiniais procesais, jie gina demokratinį šalies valdymą nuo rusų agresijos, kuri nevertina Vakarų demokratijos santvarkos. Patys ukrainiečiai mano, kad į jų šalį rusai įsiveržė norėdami užkirsti kelią demokratizacijos procesui, kuris Ukrainoje paskatino ekonominę plėtrą ir augimą, bijodami, kad tai kažinkaip užkrės ir Rusiją, kur yra didelis skurdas. Arkivyskupo nuomone, tokia yra tikroji užpuolimo priežastis. Ukrainiečiai gina savo ir savo šeimos narių gyvybes, todėl įtikino savo motinas, žmonas su vaikais išvykti į užsienį ieškoti saugaus prieglobsčio. Mūšiuose žuvusių karių karstus civiliai pasitinka suklaupę.
Arkivysk. S. Gądeckis sako, kad vizito metu pastebėjo paradoksalią situaciją: Rusijos prezidentas tvirtina, kad ukrainiečiai yra rusų broliai, Kyjive stovi arka, turėjusi simbolizuoti brolybės idėją, kita vertus, rusai puolimą vykdo daugiausia rusų kalba kalbančių ukrainiečių, gyvenančių rytinėje Ukrainos dalyje, žemėje ir į juos žvelgiama kaip į didžiausius priešus.
Kaip arkivyskupas vertina tai, kad Maskvos ortodoksų patriarchas Kirilas palaiko Rusijos vyriausybės siekius? Arkivysk. S. Gądeckis pažymi, kad Rusijoje nėra aiškios perskyros tarp politinės ir religinės sferų. Popiežius ne kartą kreipėsi į patriarchą Kirilą, kviesdamas peržvelgti savo poziciją. Arkivyskupo žiniomis, prasidėjus karui, Maskvos ortodoksų patriarchatas prarado apie 20% ukrainiečių tikinčiųjų – šie priešinasi rusų invazijai. Lenkijos vyskupų konferencijos pirmininkas parašė du laiškus patriarchui Kirilui, tačiau gavo atsakymą tik į pirmąjį, pasirašytą metropolito Hilariono, Maskvos patriarchato užsienio ryšių departamento vadovo. Laiške jis pirmiausia pabrėžė neišskiriamą tikėjimo ir kraujo sąjungą tarp Rusijos ir Ukrainos, antroje laiško dalyje lenkų vyskupai buvo raginami paveikti lenkų politikus, kad šie nekritikuotų Rusijos ir jos veiksmų.
Atleidimo vertybė – viena pamatinių krikščionybėje. Paklaustas, kaip vertina ukrainiečių ir rusų susitaikinimo perspektyvas, arkivyskupas S. Gądeckis atsakė, kad šiuo metu nemato didelių galimybių, kad šalys galėtų greitai susitaikyti. Ukrainiečiai ragina rusus pripažinti kaltę. Tik po to galbūt taps įmanomas susitaikymas ir atleidimas. „Tačiau manau, kad apie tai bus galima kalbėti tik po penkiasdešimties metų. Išlieta per daug kraujo”, – apibendrino Lenkijos vyskupų konferencijos pirmininkas. (DŽ/SIR)
