Popiežius pasveikino IX pasaulinį vandens forumą
Praėjusio amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje buvo nuogąstaujama, kad karus dėl naftos ir kitų iškastinių resursų pakeis karai dėl vandens baseinų kontrolės. Laimei, pačios pesimistiškiausios prognozės neišsipildė ir patirtis rodo, jog valstybės labiau linkusios bendradarbiauti, nei kariauti dėl vandens. Kita vertus, organizacijos, kurios domisi vandens problemomis, kiekvienais metais registruoja daugybę mažesnių konfliktų dėl vandens kontrolės, dėl prieigos prie vandens, dėl jo tiekimo arba nutraukimo, siekiant užtikrinti savo šeimos, savo bendruomenės ar savo valstybės interesus. JTO agentūros nurodo, kad trims iš dešimties pasaulio žmonių trūksta prieigos prie švaraus geriamojo vandens, o tai prisideda prie didelio skaičiaus vaikų ir suaugusiųjų mirčių, kurių būtų galima išvengti. Apie pusė pasaulio populiacijos neturi pakankamai vandens higienos poreikiams. Prieiga prie vandens taip pat yra vienas iš ryškiausių nelygybės indikatorių: vienose šalyse jis švaistomas, o kitose šeimoms tenka kasdien pėsčiomis įveikti keletą kilometrų, kad apsirūpintų bent jau maisto gamybai būtinu vandens kiekiu.
Kovo 21–26 dienomis vykstantis IX pasaulinis vandens forumas surengtas Senegalo sostinėje Dakare. Afrikos kontinente pakankamos prieigos prie geriamojo ir švaraus vandens klausimas itin aktualus. Forumo dalyviams popiežiaus vardu parašė kardinolas Pietro Parolin, o žinią perskaitė susitikime dalyvaujantis kardinolas Michael Czerny, laikinasis Pagalbos integraliai žmogaus pažangai dikasterijos vadovas.
„Vandens saugumui šiandien kelia grėsmę įvairūs veiksniai, įskaitant taršą, konfliktus, klimato kaitą ir piktnaudžiavimą gamtos ištekliais. Vanduo yra vertingas taikos užtikrinimo veiksnys. Todėl jis negali būti laikomas tik paprasta preke, kuri generuoja komercinį pelną ir kuriam galioja rinkos dėsniai. Teisė į geriamąjį vandenį ir sanitarines sąlygas yra glaudžiai susijusi su teise į gyvybę, kurios pagrindas yra neatimamas žmogaus asmens orumas ir kuri yra naudojimosi kitomis žmogaus teisėmis sąlyga“, – pažymima Popiežiaus valstybės sekretoriaus kardinolo P. Parolino žinioje, kurioje taip pat primenama socialinė skola neturtingiesiems, kurie neturi galimybės gauti vandens arba neteko tradicinių vandens šaltinių dėl ekonominio neteisingumo, dėl konfliktų, dėl vandens panaudojimo industrijai.
„Vanduo yra Dievo dovana ir bendras paveldas, kurio visuotinė paskirtis turi būti užtikrinta kiekvienai kartai“, – primena pamatinę Bažnyčios socialinės doktrinos nuostatą kardinolas P. Parolin. Pasak jo, ekonominio sektoriaus lyderiai, politiniai lyderiai, administraciniai vadovai, mokslininkai ir švietėjai turėtų tarnauti bendrajam gėriui, kuris apima dalijimąsi vandeniu, tvarų jo naudojimą ir saugojimą. Gerai veikiantys tarpvalstybinio bendradarbiavimo vandens srityje mechanizmai yra svarbus taikos ir ginkluotų konfliktų prevencijos elementas.
Kaipgi šiuo požiūriu galime negalvoti, rašo kardinolas P. Parolinas, ne tik apie Senegalo upę, bet ir apie Nigerį, Nilą ir kitas dideles upes, kurios teka per kelias šalis? Visose šiose situacijose vanduo turi tapti svetingumo ir palaiminimo simboliu, susitikimo ir bendradarbiavimo priežastimi, didinančia abipusį pasitikėjimą ir brolystę. Pasak jo, popiežius meldžia, kad Pasaulinis vandens forumas taptų proga įgyvendinti kiekvieno žmogaus teisę į geriamąjį vandenį ir sanitarines sąlygas, prisidėtų prie to, kad vanduo taptų tikru dalijimosi, konstruktyvaus ir atsakingo, pasitikėjimu grįsto dialogo, siekiant ilgalaikės taikos, simboliu. (RK / Vatican News)
