1618121028666.jpg

Ant Paryžiaus Notre-Dame katedros stogo – tūkstantis ąžuolų

Lygiai prieš dvejus metus, 2019 balandžio 15-ąją dieną, paryžiečiai ir turistai liūdnai, dažnai su ašaromis akyse stebėjo, kaip ugnis siaubia ir ryja garsiosios Dievo Motinos (Notre Dame) katedros stogą, jaudinosi ir meldė, kad gaisro gesintojams pasisektų kuo greičiau ją sutramdyti, apsunkusia širdimi stebėjo vaizdo reportažus iš smilkstančios gaisravietės apie žalą vienam iš pagrindinių Prancūzijos sostinės pastatų: sudegė didžiulės stogo konstrukcijos, išsilydė švino plokščių stogas, įlūžo skliautai, griuvo katedros smailė, griūtys ir didžiulis karštis paveikė, kartais nepataisomai, statulas, paveikslus ir kitus meno kūrinius katedros viduje. Laimei, išgyveno nepaprastos vertės didieji vargonai. Tačiau daugybės žmonių – ne vien Prancūzijoje, bet ir visame pasaulyje – širdis sugrudo ne dėl materialios šių dalykų vertės, o dėl žalos vienam iš svarbiausių ne vien Prancūzijos, bet ir visos Europos bei visos Vakarų civilizacijos simbolių. Kaip pasakė vienas prancūzas – „aš supratau, kas tai yra tapatybė“.

Tai paaiškina daugybės aukotojų, įskaitant turtingiausias Prancūzijos šeimas, dosnumą. Šiuo metu gauta 833 milijonai eurų: tai milžiniška suma, tačiau jos nepakaks. Taip pat ir krašto valdžia viešai įsipareigojo kuo skubiau atstatyti Paryžiaus Dievo Motinos katedrą, taip pat dabartinės pandemijos krizės kontekste, kaip dar kartą pareiškė prezidentas E. Macronas, šį ketvirtadienį aplankęs katedros prieigas, apžvelgęs rekonstrukcijos darbų vietas, kuriose šiuo metu dirba apie 150 darbininkų.

Prancūzų žiniasklaidai prezidentas pakartojo, kad stengsis padaryti viską, ką gali, kad 2024 balandžio 16 dieną Paryžiaus Dievo Motinos katedra atvertų duris bendruomeninei maldai ir kitiems lankytojams. Tai nereiškia visų, bet kai kurių svarbiausių darbų pabaigą, tarp kurių – naujo skliauto iškėlimas. 

Prancūzijos prezidentas E. Macronas apžiūri darbų vietą
Prancūzijos prezidentas E. Macronas apžiūri darbų vietą

Koks atstatymo darbų stovis šiuo metu? Vis dar yra įgyvendinamas vadinamasis saugumo etapas: šimtų tonų nuolaužų, ištirpusio švino, nestabilių akmenų šalinimas, sienų sutvirtinimas. Galima priminti, kad garsas kilo būtent smailės rekonstrukcijos metu. Smailę ir dalį katedros gaubė didžiulė pastolių konstrukcija, sudaryta iš keliasdešimties tūkstančių sudėtinių dalių, svėrusi mažiausiai du šimtus tonų. Vien šios gaisro pažeistos, deformuotos, išlydytos šiuolaikinės konstrukcijos išmontavimas trukdo daug mėnesių, didelė jo dalis atlikta rankomis. Katedros stogą dengusios švininės plokštės svėrė apie 210 tonų. Galiausiai teko pašalinti visas medines stogo konstrukcijas. 

Jos buvo tokios įspūdingos, kad įvairiuose pažintiniuose aprašymuose paprasčiausiai vadintos mišku. Nenuostabu kodėl – manoma, kad stogo konstrukcijai buvo panaudota apie 1300 didesnių ir mažesnių ąžuolų, kurie, jei augtų vienoje vietoje, užimtų apie 21 hektaro plotą. Didžioji dalis stogo konstrukcijų siekė XIII amžių, kai kurios – XIX amžiaus vidurį, kai buvo iškelta per gaisrą sugriuvusi smailė. Ji, savo ruožtu, pakeitė gerokai anksčiau dėl nestabilumo sąmoningai išmontuotą viduramžišką smailę. 

Panašų keletą šimtų tonų sveriantį mišką vėl rengiamasi užkelti ant katedros stogo: šių metų kovo pradžioje nukirsti pirmieji ąžuolai, kurių mediena taps naujų konstrukcijų dalimi. Planuojama, kad prireiks šiek tiek daugiau nei tūkstančio medžių – nuo šimtamečių milžinų, tapsiančių atraminėmis konstrukcijos dalimis, iki mažesnių. Medžiai bus kertami visuose šalies regionuose: tai simbolizuoja viso krašto indėlį. Jų mediena bus džiovinama ir ruošiama darbams apie 12–18 mėnesių. 

Jau 2022-aisiais ketinama, pagal dabartinį planą, užbaigti valymo, saugumo užtikrinimo, medžio ir akmens blokų gamybos, visus kitus parengiamuosius darbus ir pradėti pagrindinius – atstatymo darbus. Nors buvo pasiūlymų naudoti šiuolaikines statybos medžiagas, metalo ir stiklo konstrukcijas, tvirta dauguma nuspręsta gražinti Paryžiaus Dievo Motinos katedrai iki gaisro turėtą pavidalą, naudojant, kur įmanoma, tas pačias medžiagas. Daug šiuo metu prie rekonstrukcijos darbų prisidedančių žmonių yra senųjų amatų žinovai. Galima pridurti, kad jau pradėti ir šimtų įvairių mažesnių išorės ir vidaus – akmens, medžio, metalo – dirbinių ar apdailos elementų restauravimo darbai. 

(RK / Vatican News)

2021 balandžio 15, 15:05