UNESCO: švietimas koronaviruso pandemijos kontekste
Koronaviruso pandemija stumia pasaulį į mirties, ligos, skurdo bedugnę, jau metus keldama didžiulius išbandymus psichinei žmonių, kurie jaučia nerimą, stresą, socialinę atskirtį, netikrumą, pusiausvyrai. Mokyklos iš dalies uždarytos. Nuogąstaudama, kad dar labiau išryškės nelygybė, UNESCO įsteigė „pasaulinę koaliciją švietimui“, kuri suvienijo tarptautines organizacijas, privataus sektoriaus įmones, filantropines organizacijas ir NVO. Jų tikslas – padėti šalims pagerinti nuotolinį mokymąsi. Tą pabrėžė ir popiežius Pranciškus praėjusių metų spalį, kviesdamas kurti tokias ugdymo formas pasaulyje, kad neliktų vietos baisiai išmetimo kultūros pandemijai.
Praėjus metams nuo pandemijos pradžios, UNESCO sukvietė švietimo ministrus į susitikimą, skirtą aptarti mokyklų atidarymą, nuotolinį mokymąsi. Skaičiuojama, kad prasidėjus antriesiems pandemijos metams dviejų trečdalių pasaulio mokinių ir studentų mokyklos uždarytos arba iš dalies uždarytos.
Mokyklų uždarymas nevienodai paveikė vaikus visame pasaulyje. Vakarų šalyse apie 90% mokinių pavyko pereiti prie nuotolinio mokymosi, tuo tarpu vadinamosiose pasaulio pietų šalyse – tik 35–40% galėjo pereiti prie nuotolinio mokymosi. Daugeliui mokykla visiškai uždaryta, sako Paolo Ferrara, vadovaujantis judėjimui „Terre des Hommes“, kuris rūpinasi vaikų teisių gynimu visame pasaulyje. Pasak jo, atotrūkis tarp viduriniosios ir aukštesniosios visuomenės klasių ir neturtingųjų bei pažeidžiamiausiųjų dar labiau pagilėjo. Tačiau tai – ne vienintelis dramatiškas faktas: duomenys rodo, kad labiausiai nukentėjo mergaitės. Manoma, kad 11 milijonų mergaičių nebegrįš į mokyklą. Tai žingsnis 30 metų atgal, vis labiau tolstant nuo Tūkstantmečio tikslų, ir jis turės ne tik rimtų pasekmių įgūdžiams, gebėjimams. Neidami į mokyklą, kai kurie vaikai taip pat netenka galimybės bent kartą per dieną gauti pilnavertį maitinimą. Baiminamasi, kad dėl uždarytų mokyklų šiemet nepakankamai besimaitinančių vaikų skaičius išaugs iki 80 milijonų.
Uždarius mokyklas, nebėra ir socialinės kontrolės, auga smurtas ne tik gatvėse, bet ir namuose. Vėl daugėja vedybų per prievartą, nes nuskurdusios šeimos atsigręžia į tradicines praktikas, kurios padeda pagerinti šeimos ekonominę situaciją. Taip pat vaikai kenčia nuo priverstinės vienatvės, nebemato prasmės kasdienybėje.
Artimiausioje ateityje investavimas į švietimą rūpinantis vaikų ateitimi bus esminė būtinybė. Pabrėžiama psichologinės pagalbos vaikams svarba, būtinybė mažinti lyčių atotrūkį, investuoti į technologijas, kad ir neturtingų šalių vaikai galėtų tęsti mokslus. Pasak P. Ferrara, pasaulyje vis daugėja pabėgėlių, paliekančių savo šalis dėl karų, klimato kaitos. Tai milijonai žmonių, tarp jų daugybė vaikų, kurie patiria itin skaudžius pandemijos socialinius ir sanitarinius padarinius. Jiems būtinas ypatingas dėmesys, investicijos, nes pabėgėlių skaičius vis didėja. (DŽ / Vatican News)
