Pakistane žadama geriau saugoti mažumas, panaikinta kraičio prievolė
Tuo pat metu Pakistane tęsiasi mergaitės iš krikščioniškos šeimos Arzoo Masih byla. Ji buvo pagrobta ir ištekinta už 44 metų ar panašaus amžiaus vyro, vardu Ali Azhar, prieš tai pasirašiusi, jog savo noru atsivertė į islamą ir išteka laisva valia.
Mergaitės šeima pateikė skundą, jog atsivertimas į islamą ir santuoka buvo priverstinio pobūdžio ir pateikė gimimo liudijimą, pasak kurio Arzoo yra 13 metų amžiaus. Pakistano Sindho provincijos, kurioje gyvena visi bylos dalyviai, įstatymai nuo 2014 metų draudžia jaunesnių nei 18 metų asmenų santuokas. Pirmos instancijos teismas pripažino santuokos teisėtumą, tačiau antros instancijos teismas prieš keletą savaičių ją atšaukė, apgyvendino mergaitę valstybei priklausančiame socialiniame centre, o policija Ali Azharui įteikė kaltinimus dėl mažametės išprievartavimo. Tačiau taškas byloje nepadėtas, mat, anot kaltinamojo advokato, federaliniu lygiu nėra normos, kuri draustų nepilnamečių santuokas, o krašte taip pat galiojančios islamiškos šariato teisės požiūriu santuoka teisėta, jei mergaitė jau lytiškai subrendusi.
Nevyriausybinės organizacijos spėja, kad kiekvienais metais šimtai religinių mažumų – krikščionių ar induistų – mergaičių priverčiamos atsiversti ir ištekėti, tačiau tik nedidelė dalis patenka į teisėsaugos akiratį. Dažnai taip atsitinka dėl to, kad religinių mažumų šeimos yra labai neturtingos, neraštingos ir nemoka ginti savo teisių. Kitais atvejais jos nusprendžia viską nutylėti, nes bijo represijų – o šios, kaip rodo sena ir nesena patirtis, gali baigtis linčo teismu ir nužudymu. Be to, dažniausiai mergaitės parašu deklaruoja, kad viską daro laisva valia, ir labai sudėtinga įrodyti, jog už to dažniausiai slypi spaudimas, manipuliacijos ir melagingi pažadai, ypač kai pati teisinė sistema ir jos vykdytojai simpatizuoja atvertimams.
Pakistano krikščionių – anglikonų, katalikų, protestantų, kitų religinių mažumų –atstovai nuolatos kreipiasi į valdžią, prašydami gerbti jų teises ir apginti nuo piktnaudžiavimų.
Todėl jie labai teigiamai įvertinio šių dienų Pakistano ministro pirmininko Imrano Khano pažadą, kad ši problema bus pradėta spręsti federaliniu lygiu. Lapkričio 30 dieną Pakistano premjero įgaliotinis religinės harmonijos klausimais Tahiras Mehmood Ashrafi šį pažadą pakartojo viešoje spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo katalikų arkivyskupas Sebastianas Shawas ir Pakistano Anglikonų Bažnyčios vyskupas Azadas Marshallas, kuris taip pat yra Pakistano krikščioniškų Bažnyčių ir bendruomenių tarybos pirmininkas.
Anot Pakistano vyriausybės atstovo, bus ištirtos problemos šaknys. „Priverstinės santuokos, priverstinis religinis atvertimas ir nepilnamečių (religinių mažumų) merginų pagrobimas vardan santuokos nebus toleruojamas. Žmogaus teisių ministerija konsultuojasi su kitomis valstybės institucijomis, kad būtų sukurtas mechanizmas, kuris išsklaidytų priverstinių vedybų baimę tarp nemusulmonų“, – pareiškė jis.
Panašų pareiškimą padarė ir anglikonų vyskupas. „Mes raginame islamo autoritetus ir vyriausybės pareigūnus atsisėsti prie stalo kartu su mumis ir sukurti mechanizmą, kaip vertinti religinį vaikų atvertimą. Apie daugelį atvejų yra visai nepranešama dėl visuomenės spaudimo arba baimės, kad atsakingasis imsis represijų. Teisėsauga ir kitos vietos, kuriose turėtų veikti teisingumas, pro pirštus žiūri į tokius nusikaltimus ir jų kreivė auga“, – kritiškai pareiškė vyskupas Azadas Marshallas.
Pakistano katalikų bendruomenės lyderiai taip pat teigiamai įvertino istorinį Pakistano vyriausybės sprendimą uždrausti paprotinę kraičio prievolę. Šis sprendimas, pasak Haidarabado katalikų vyskupijos ganytojo Samsono Shukardino OFM, ypač svarbus neturtingiesiems. Nuo šiol jaunikis ir jo šeima negali reikalauti, kaip būtinos vedybų sąlygos, kraičio iš jaunosios šeimos.
„Visada liūdna sužinoti, kad vestuvės buvo atšauktos arba atidėtos dėl kraičio pinigų trūkumo. Drąsiname šeimas atsisakyti šių senovinių tradicijų. Mūsų dienomis pragyvenimas yra brangus, visų pirma reikia galvoti apie kasdienybę. O materialinis turtas nėra šventos vyro ir moters vienybės – santuokos – pagrindinis aspektas“, – pažymėjo vyskupas pakistanietis. Jis pridūrė, kad taip pat reikia kovoti prieš moterims rodomą nepalankumą ar net prievartą dėl to, kad jų kraitis esą buvo per mažas. Panašiai komentuoja vienos parapijos klebonas, cituojamas žinių agentūros „Fides“ pranešime: „Visada galvojau, kad kraičio praktika yra prakeikimas mūsų šiuolaikinėje visuomenėje, nes šeimos, kad surinktų reikalaujamą sumą, prasiskolina ir šių skolų yra smaugiamos visą gyvenimą“. Pasak kunigo, kraičio prievolės panaikinimas nuims didelę naštą nuo vargšų pečių ir, kalbant apie katalikus, nevers galvoti apie tai, iš kur gauti pinigų, tačiau leis susitelkti į santuokos sakramentą, sutuoktinių ryšius, ryšį su Dievu ir puoselėti troškimą sukurti šventą šeimą. (RK / Vatican News)
