Gyd. Denisui Mukwege vėl grasinama mirtimi
Dėl nuolatinio nusikaltimų kėlimo į šviesą, dėl viešo kalbėjimo, dėl raginimų nesitaikstyti ir tarptautinės bendruomenės sąžinės žadinimo šiomis dienomis daktarui D. Mukwege, 2018 metų Nobelio taikos premijos laureatui, sekmininkų pastoriui, vėl paskirta apsauga. Ją užtikrina Jungtinių Tautų Organizacijos taikos palaikymo misijos kariai.
Dalykai, apie kuriuos kalba gydytojas D. Mukwege, gali būti tokie šiurpūs, jog kartais sunku patikėti. Tačiau tai yra tiesioginio liudininko žodžiai. Afrikos ir Prancūzijos universitetuose J. Mukwege ruošėsi dirbti ginekologu, nėščių moterų priežiūrai ir kūdikių priėmimui, 1989 metais įsikūrė Kongo Demokratinės Respublikos rytuose, Kivu provincijoje, Lemeros vietovėje. Tačiau 1996–1996 ir 1998–2003 metais Kongo teritorijoje liepsnojo du tarptautiniai karai, kurie pakeitė gydytojo D. Mukwege specialybės profilį: jis pradėjo operuoti nuo seksualinės prievartos nukentėjusias ir tyčia dar daugiau sužalotas moteris. 1996 metų susirėmimuose buvo sunaikinta pati Lemeros ligoninė, jos pacientai išžudyti, daug civilių prarado gyvybes, tarp jų ir du katalikų kunigai. Atakos metu D. Mukwege buvo išvykęs ir išsigelbėjo. Tada jis atvyko į Panzi gyvenvietę Bukavu miesto pakraštyje, kur 1999 metais atidarė garsiąją Panzi ligoninę ir kurioje dirba iki pat šios dienos. Ligoninėje buvo operuota keliasdešimt tūkstančių moterų, seksualinio smurto aukų. D. Mukwege buvo pradėtas vadinti „žmogumi, kuris taiso moteris“, vienu iš didžiausių genitalijų rekonstrukcijos specialistu pasaulyje. Karas baigėsi, tačiau smurtas tęsiasi, nes Kivu regioną toliau siaubia dėl kasyklų kontrolės konkuruojančių samdinių, sukilėlių ir kriminalinės grupuotės, tęsiasi žmonių grobimai dėl išpirkos ir žudynės be jokios priežasties.
„Negalime apsiriboti vien prievartos pasekmių taisymu, nežvelgdami į jos giliąsias priežastis“, – sako daktaras D. Mukwege, paaiškindamas, kodėl neapsiribojo gydymu, bet tapo ir moterų teisių, žmogaus teisių aktyvistu.
Būtent pastarųjų savaičių daktaro D. Mukwege pareiškimai lėmė naują grasinimų bangą. Į gydytoją jau buvo pasikėsinta 2012 metais, tuokart žuvo jo draugas, o pats D. Mukwege ir jo šeima kuriam laikui išvyko iš šalies.
Daktaras D. Mukwege smerkia ne vien gaujų, bet ir dažnai joms nenusileidžiančią policijos ar kariuomenės savivalę. Jis seniai kalba apie tarptautinio baudžiamojo tribunolo įsteigimą, kad Kongo karų skerdynių atsakingiesiems tektų prisiimti atsakomybę, o aukos ar jų šeimos nariai sulauktų teisingumo. Kai kurie iš atsakingųjų, nebijo priminti gydytojas, šiandien užima svarbius postus valstybės institucijose.
Prievarta Kivu regione yra chroniška, kaip liudija D. Mukwege pareiškimai. Rugpjūčio 2 dieną jis pasmerkė žudynes Sange vietovėje: girtas kareivis nušovė 14 civilių ir sužeidė devynis kitus. Rugpjūčio 11 dieną D. Mukwege pasmerkė rugpjūčio 10 dieną įvykdytą išpuolį Ituri vietovėje. Jo metu nužudyta 19 civilių. Už tai atsakinga, regis, viena etninė grupuotė. Rugpjūčio 24 dieną jis priminė Kasika žudynių 20-ąsias metines: sukilėliai išžudė per 1000 civilių. „Jei visuomenė neapsaugo vaikų, ji pasmerkta išnykti“, – parašė Mukwege po rugpjūčio 28 dienos sukilėlių atakos Masika gyvenvietėje. Jie nusitaikė į mokyklą, kurioje mokiniai laikė egzaminą. Pranešama apie 5 nužudytus vaikus ir pagrobtus kitus. Deja, ši rugpjūčio kronika nėra išskirtinė, ji papildo arti tūkstančio mirčių nuo metų pradžios Kivu regione sąrašą.
Tačiau teisingumo ir atsakomybės reikalavimas, pabrėžia D. Mugwege, neturi būti kerštas. „Tuos, kurie pritaria mūsų pastangoms už taiką ir teisingumą, mes raginame nepasiduoti provokacijai. Į neapykantos žinutes reikia atsakyti meile, melui pasipriešinti tiesa, atleisti keikiantiems“, – rugpjūčio 29 dieną parašė gydytojas, pliūptelėjus naujiems grasinimams. (RK / Vatican News)
