Ukrainoje minima Nobelio Evangelijos 500 m. sukaktis
Evangelijos kopiją užsakė Chvoensko seniūnas Semionas Batyjevičius, kaip galima spėti iš pavardės, totorius neokonvertitas. Knygą perrašė diakonas Sevastijanas Avraamovičius. Perrašyta Evangelija buvo dovanota Pinsko pavieto Nobelio gyvenvietės šv. Mikalojaus cerkvei. Vienoje anotacijoje nurodoma, jog knyga buvo užbaigta „birželį, pirmąją mėnesio dieną, šv. Justino dieną, Filosofo ir šventojo kankinio Justino dieną“. Taip pat nurodoma, jog ji perrašyta karaliaus Žygimanto valdymo metu – turimas omenyje Žygimantas Senasis, Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius. Nobelio Evangelija yra vadinamoji tetraevangelija: ją sudaro visos keturios Evangelijos. Prie jų taip pat pridėtas tam tikras liturginis sąvadas, kuriame išvardijami gavėnios savaitės ir kiekvienos dienos šventieji, rekomenduojami Evangelijos skaitiniai. Tai didokas, maždaug 700 puslapių rankraštis.
Nobelio Evangelijos 500 metų parašymo sukaktis prisiminta Rovno apskrities kultūros paveldo metų kontekste. Pagrindinis Nobelio Evangelijos 500 metų sukakties paminėjimo renginys įvyko birželio 14 dieną. Prieš penkis šimtus metų regionas buvo svarbus dvasinės kultūros centras. Nobelis šiandien yra mažas kaimelis prie to paties vardo gražaus ežero, prie kurio atvykstama pažvejoti, tačiau 1520 metais jis buvo visame Voluinės regione žinomas centras, kuriame stovėjo penkios bažnyčios, veikė mokyklos, buvo perrašomos ir kaupiamos knygos.
Nobelio Evangelija šiandien yra saugoma Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekoje Vilniuje. 2016 metais po restauravimo ir konservavimo darbų ji buvo eksponuojama bibliotekos vestibiulyje. Ekspozicijos aprašyme priduriama, jog į Vilniaus viešąją biblioteką Nobelio Evangelija pateko tarp 1865–1871 m. Į Vrublevskių biblioteką pateko 1946 m. kartu su kitais Vilniaus viešosios bibliotekos rinkiniais, grįžusiais iš to meto SSRS V. Lenino valstybinės bibliotekos Maskvoje.
Kaip Nobelio Evangelija atsidūrė Vilniuje? Vienas iš Nobelio Evangelijos sukakties minėjimo iniciatorių ukrainietis akademikas Petro Kraliukas iš nacionalinio Ostrogo akademijos universiteto, kurio istorija taip pat persipina su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos gijomis, pateikia tokį spėjimą.
„Nobelio Evangelija turbūt buvo laikoma Nobelio miestelyje iki 19 amžiaus vidurio. 1856 metais Vilniuje buvo oficialiai įsteigtas Senienų muziejus, kuris kolekcionavo ir saugojo senus dirbinius bei artefaktus. Muziejus siuntė ekspedicijas į Polesės regioną Ukrainoje ir, labai tikėtina, kad viena iš jų aptiko šią Evangeliją ir atgabeno į Vilnių. Tai paaiškintų, kaip ji atsirado Vilniuje. Šiandien ji restauruota ir saugoma Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje“, – prieš keletą mėnesių rašė Petro Kraliukas.
Jis priduria, jog ilgą laiką Nobelio Evangelija buvo pamiršta ir tarsi vėl iš naujo atrasta 2014 metais vietos istorikų, mokytojų ir stačiatikių dvasininkų iniciatyva. Buvo pasidomėta galimybėmis ją vienokiu ar kitokiu būdu susigrąžinti. 2019 metų liepą nedidelė ukrainiečių delegacija apsilankė Mokslų Akademijos Bibliotekoje ir gavo faksimilinę kopiją, kurią parsigabeno į Ukrainą. Galima pridurti, jog bibliotekos interneto svetainėje visiems pasiekiama skaitmeninė Nobelio Evangelijos kopija.
Rovno apskrityje taip pat radosi kiti svarbūs rytų slavų raštijos paminklai: Ostrogo Evangelija ir pirmoji knyga ukrainiečių kalba – rankraštinė taip vadinama Peresopnicos Evangelija, kuri taip pat yra nuostabus miniatiūros meno pavyzdys. (RK / Vatican News)
