Po režimo žlugimo gali lengviau atsikėpti Sudano krikščionys Po režimo žlugimo gali lengviau atsikėpti Sudano krikščionys 

Religijos laisvė 2019 metais. Sudane padėtis gerėjo, Indijoje – ne

Jungtinių Valstijų religijos laisvės komisija paskelbė savo naujausią ataskaitą apie religijos laisvės būklę pasaulyje. 2020 balandžio 28 dieną paskelbtame dokumente pateikiama pasaulio valstybių panorama. Gera naujiena yra tai, kad religijos laisvės padaugėjo Sudane ir Uzbekistane. Bloga – kad ji sumažėjo Indijoje, vienoje iš didžiausių pasaulio demokratijų, taip pat Rusijoje, Nigerijoje ir Vietname. Jungtinių Valstijų religijos laisvės komisijos ataskaita ir rekomendacijos yra skirtos savo krašto valdžiai, kuri tarp savo užsienio politikos uždavinių taip pat įrašė teisės į religijos ir įsitikinimų laisvę rėmimą bei sklaidą.

Šioje perspektyvoje pasaulio valstybės yra dalinamos į tris grupes: į ypatingą susirūpinimą keliančias valstybes, į specialaus dėmesio reikalaujančias valstybes ir galiausiai tas, kuriose religijos ir įsitikinimų laisvė yra gerbiama. Ataskaitoje apžvelgiami poslinkiai, kurie įvyko 2019 metais.

Joje nurodoma, jog iš didžiausią susirūpinimą keliančių valstybių sąrašo, lyginant su 2018 metais, rekomenduojamos išbraukti Afrikos kontinento valstybė Sudanas ir buvusi Sovietų Sąjungos respublika Azijoje – Uzbekistanas.

Pokyčiai Sudane sutampa su ilgamečio Omaro al-Bashiro režimo nuvertimu. Tai buvo diktatoriško ir islamistinio tipo totalitarinis režimas, kuris bausdavo sunitų islamo teisės nurodymų neišpildymą. Režimas buvo nuverstas pilietinėje visuomenėje kilusio sąjūdžio, kuris kartu su kariuomenės atstovais suformavo pereinamąją vyriausybę. Pereinamoji vyriausybė parengė konstitucijos projektą, kuriame atsižvelgiama, jog Sudanas yra musulmonų daugumos valstybė, tačiau taip pat užtikrinama įsitikinimų ir kulto laisvė, kitos žmogaus teisės. Nors iki visiško religijos ir įsitikinimų laisvės užtikrinimo dar ilgas kelias, Sudanas išbrauktas ir mažiausiai religijos laisvę gerbiančių valstybių sąrašo ir perkeltas į specialaus dėmesio reikalaujančių kraštų grupę.

Uzbekistanas įsitikinimų ir religijos laisvės negerbiančių valstybių sąraše figūravo nuo 2005 metų. Nuo 1989 metų jį valdė autokratiškas prezidentas Islamas Karimovas, buvęs komunistų partijos funkcionierius. 2015 jis buvo perrinktas dar kartą – gavęs daugiau nei 90 procentų balsų, tačiau 2016 rudenį susirgo ir mirė. Jo įpėdinis Šavkatas Mirzijajevas, buvęs ministras pirmininkas, pradėjo lėtą reformų programą.

Uzbekistanas yra musulmonų daugumos kraštas. Islamas Karimovas suvaržė, kontroliavo arba draudė normalaus religinio gyvenimo apraiškas, tai teisindamas kova su islamišku fundamentalizmu ir terorizmu. Tiesa, kad yra džihadistų iš Uzbekistano. Tačiau taip pat pažymėtina, kad būtent normalaus ir nuosaikaus religinio-bendruomeninio gyvenimo nebuvimas sudarė sąlygas ar paskatino radikalizuotis. Dabartinis prezidentas Mirzijajevas iš 17 000 ekstremizmu įtariamų asmenų sąrašo išbraukė 16 000: tai nebuvo karingi radikalai, bet taikūs musulmonai, kurie norėjo gyventi pagal savo įsitikinimus. 2019 rudenį uždarytas Jasliko kalėjimas, kuriame asmenys buvo kalinami dėl politinių ir religinių įsitikinimų. Jo šlovė itin prasta dėl nežmogiško elgesio su kaliniais, jų kankinimo. Prieš keliolika metų ant dviejų mirusių religinių kalinių kūnų atrasti kankinimo nardinant į verdantį vandenį ženklai. Jungtinių Valstijų religijos laisvės komisija viliasi, jog prezidentas Mirzijajevas tesės pažadą tęsti reformas ir rekomenduoja kraštą išbraukti iš blogiausių, religijos laisvės požiūriu, valstybių sąrašo.

Deja, konstatuojama, jog religijos laisvės požiūriu 2019 metais  didelis nuosmukis įvyko Indijoje. Tai galima susieti su Bharatiya Janata Party iškilimu ir valdymu. Galima pridurti, jog kiti ekspertai šios partijos programą yra pavadinę induistiniu fundamentalizmu. Jungtinių Valstijų religijos laisvės komisija išvardija eilę faktų, nuo valstybinio reguliavimo iki dešimtimis mirčių pasibaigusių, savavališkų ir nebaudžiamų minios teismų 2019 metais, dėl kurių rekomenduoja Indiją įtraukti į ypatingą susirūpinimą keliančių kraštų sąrašą. 2019 metais ypač nukentėjo musulmonų mažuma, anksčiau, galima priminti, būta masinių pogromų prieš krikščionis.

Jungtinių Valstijų religijos laisvės komisija savo vyriausybei siūlo ypatingą susirūpinimą keliančių valstybių sąrašą išplėsti: prie čia jau buvusių valstybių – Mianmaro, Kinijos, Eritrėjos, Šiaurės Korėjos, Pakistano, Saudo Arabijos, Tadžikistano, Turkmėnistano – pridėti kitas penkias: Indiją, Nigeriją, Rusiją, Siriją ir Vietnamą.

Į specialaus dėmesio reikalaujančių šalių sąrašą įtraukti 15 valstybių: Kubą, Nikaragvą, Sudaną, Uzbekistaną, Afganistaną, Alžyrą, Azerbaidžaną, Bahreiną, Centrinės Afrikos Respubliką, Egiptą, Iraką, Kazachstaną, Indoneziją, Malaiziją ir Turkiją. (RK / Vatican News)

2020 gegužės 01, 10:02