Gegužės 15-ąją – „vargšų ekonomisto“ paskaita apie ateitį po COVID-19
Paskaitos tema: „Nėra kelio atgal. Pasaulio ekonomika po COVID-19 pandemijos“. „Profesorius Yunus, išgarsėjęs visame pasaulyje kaip revoliucinės mikrokredito sistemos, pagrindinio įrankio kovojant su skurdu, sumanytojas kalbės apie COVID-19 poveikį ir pasekmes pasaulio ekonomikai“, – rašoma popiežiškojo universiteto pranešime.
Paskaita transliuojama 15 val. 45 min. (16 val. 45 min. Lietuvos laiku) universiteto interneto svetainėje www.pul.va anglų kalba. Tai proga visiems susidomėjusiems, ypač akademinės bendruomenės nariams, išgirsti naujų įžvalgų apie netolimą ateitį. Po to vyksiančią diskusiją koordinuos popiežiškojo Laterano universiteto ekonomikos profesorius Raffaele Lomonaco ir žurnalistas Enzo Cursio, kuris taip pat koordinuoja Jungtinių Tautų agentūros Žemės ūkio ir maisto organizacijos (FAO) Nobelio laureatų aljansą dėl maisto ir taikos.
Pastarosiomis savaitėmis popiežius Pranciškus daug kartų išreiškė rūpestį dėl pandemijos pasekmių ne vien žmonių sveikatai, bet ir vargšams, ragino valdančiuosius gelbėjimo programas orientuoti į visų, o ne keleto žmonių gėrį.
Muhhamadas Yunus Nobelio taikos premiją gavo 2006 metais. Šis Bangladešo ekonomistas ir verslininkas išvystė mažų paskolų sistemą, susiejo ją su asmens ir jį supančios bendruomenės atsakomybe bei solidarumu. Jis baigė ekonomikos studijas, tačiau nepasitenkino ten išmoktomis ekonomikos teorijomis. Jis suprato, jog jo šalyje daug žmonių nesugeba išbristi iš skurdo rato ne todėl, kad neturėtų sugebėjimų ar būtų tingūs, bet todėl, kad neturi nuo ko atsispirti. Tokiu atsispyrimu gali tapti vos keli doleriai.
Jo pirmoji iniciatyva buvo paskola 42 moterims viename labai skurdžiame Bangladešo kaimelyje. Moterys pynė daiktus iš bambukų stiebų. Šiuos stiebus jos gaudavo iš tiekėjo, kuris vėliau pagamintus daiktus įsigydavo už savo nustatytą ir labai mažą kainą. Uždarbio pakako tik prasimaitinti. Iš tradicinių bankų moterys nieko negalėjo tikėtis, nes jos negalėjo suteikti jokių garantijų, jų darbas buvo menkavertis. Muhhamadas Yunus joms paskolino po 27 dolerius, kad galėtų pačios įsigyti gamybai būtinų medžiagų ir parduoti savo gaminius už geresnę kainą. Jis neprašė garantijos ar užstato, tačiau visos bendruomenės įsipareigojimo sugrąžinti paskolą. Jeigu ji nebūtų sugrąžinta, sumažėtų visos bendruomenės galimybė gauti paskolą ateityje. Moterys taip ir padarė, šiek tiek užsidirbo ir skolą sugrąžino su palūkanomis. Piniginiu požiūriu tai buvo centai, tačiau Yunnus pamatė, jog moterys galėjo išsivaduoti iš neteisingo darbdavio primestų sąlygų ir įgyti savarankiškumą. Jis pradėjo vystyti mikrokredito modelį, sukūrė kreditavimo mechanizmą, kuris 1983 metais tapo pilnaverte finansine institucija – Grameen banku („Kaimelio banku“). Šiandien šis bankas turi per 2600 padalinių Bangladeše, per savo gyvavimo laikotarpį suteikė paskolas milijonams asmenų, dažniausiai moterims. Tik mažiau nei 1 procentas paskolų nebuvo sugrąžinta.
Mikrokredito modelis patraukė ekonomistų dėmesį, savo vystymosi programose jį pradėjo taikyti Pasaulio bankas, nevyriausybinės organizacijos – taip pat katalikiška Caritas organizacija. Tačiau kodėl Grameen banko steigėjui suteikta ne ekonomikos, o Nobelio taikos premija?
Galima priminti, kad Bažnyčios socialiniame mokyme visada pabrėžiama glaudi sąsaja tarp taikos, vystymosi ir kovos su skurdu. Taip pat, kaip penkerių metų sukaktį už keleto dienų minėsiančioje enciklikoje Laudato si’ pažymėjo popiežius Pranciškus, sunku įsivaizduoti taiką ir gerovę be pagarbos mūsų bendriems namams – mūsų planetos ekosistemai. „Išsivystymas yra naujasis taikos vardas“, 1967 metais parašė popiežius Paulius VI (Populorum progressio). Jis pažymėjo, kad tikra taika nėra tiesiog karo nebuvimas ar trapi pusiausvyra tarp priešiškai viena kitos atžvilgiu nusiteikusių karinių jėgų. Tikra taika yra kasdien sunkiu ir ryžtingu darbu užtikrinama sąlygų visuma: teisingumas, pagarba asmeniui, solidarumas, pakilimas virš dalinių interesų, geras vystymosi modelis, veikiančios institucijos. Paulius VI papido: „Dievo trokštamos tvarkos siekis“. Taip pat visų religijų išpažinėjų ir visų geros valios žmonių sąmoningai puoselėjama brolybė, kaip primena 2019 metų pradžioje popiežiaus Pranciškaus ir Al-Azharo didžiojo imamo pasirašytas Dokumentas apie žmogiškąją brolybę dėl pasaulinės taikos ir taikaus sambūvio pasaulyje. Neatsitiktinai šio dokumento įgyvendinimo Komitetas gegužės 14 dieną pakvietė melsti, kad žmonija būtų išvaduota iš pandemijos ir sugebėtų įveikti jos sukeltus ekonominius ir socialinius sunkumus. (RK / Vatican News)
