Meka Meka 

Pandemija: uždarytos trys svarbiausios musulmonų sunitų šventovės

Dauguma musulmoniškų kraštų ir musulmonų bendruomenių balandžio 24 dieną pradeda švęsti ramadano mėnesį, kurį užbaigs Eid al-Fitr švente gegužės 22–24 dienomis, priklausomai nuo regiono. Ramadano mėnesį uolūs musulmonai pasninkauja nuo aušros iki saulėlydžio, skiria daugiau laiko Koranui, savikontrolei ir geriems darbams. Valgoma prieš aušrą arba po saulėlydžio, šeimose ir bendruomenėse. Neretai mečetės rengia gausias vakarienes, į kurias kviečia vargingesnius žmones. Tačiau koronaviruso pandemija šias tradicijas verčia aukštyn kojomis. Islamo istorikai pripažįsta, jog niekad anksčiau istorijoje nėra susidūrę su tokiomis aplinkybėmis.

Taip pat uždarytos visos trys musulmonams sunitams švenčiausios mečetės: Mekos ir Medinos Saudo Arabijoje ir Jeruzalės mečetė Izraelyje. 

Piligrimai Mekoje
Piligrimai Mekoje

Saudo Arabijos karalystės didysis muftijus, aukščiausias krašto religinis autoritetas, nurodė, kad šių metų ramadano mėnuo turės būti švenčiamas namuose. Atšaukiamos bendruomeninės maldos mečetėse, bendruomeninės vakarienės. Pagal islamo nuostatas, kiekvienas musulmonas, turintis tokią galimybę, bent kartą gyvenime turėtų aplankyti Mekos mečetę. Kasmet joje apsilanko per du milijonus islamo išpažinėjų. Tačiau šiuo metu Saudo Arabijos religiniai autoritetai paprašė laikinai atidėti piligrimystės planus. Taip pat nurodoma, jog Mekoje šiuo metu rūpinamasi daugiau nei tūkstančiu piligrimų, kurie čia atvyko, tačiau nebegalėjo išvykti panaikinus skrydžius. Pasak Saudo Arabijos religinių autoritetų, specialios ramadano maldos abejose – Mekos ir Medinos – šventovėse bus vedamos čia dirbančių dvasininkų, tačiau be tikinčiųjų. 

Jeruzalės mečetė
Jeruzalės mečetė

Taip pat uždaryta trečioji pagal svarbą musulmonams sunitams Jeruzalės Al-Aqsa mečetė: taip nusprendė jos taryba, savo ruožtu pavaldi Jordanijos karaliui, kuris yra atsakingas už islamui svarbias vietas šventajame Jeruzalės mieste. Pasak tarybos komunikato, sprendimas atitinka islamo teisę ir medikų patarimus. Galima pridurti, kad panašius sprendimus priėmė ir kitų dviejų monoteistinių religijų, krikščionių ir žydų, vadovai Jeruzalėje.

Ir Irano, didžiausios musulmonų šiitų šalies, religiniai vadovai nurodė, jog šventąjį ramadano mėnesį musulmonai turėtų švęsti namuose, nedalyvauti bendruomeninėse pamaldose ir tradiciniuose dideliuose bendruomeniniuose susibūrimuose. Galima priminti, kad ilgą laiką pagal užsikrėtimų statistiką Iranas, kartu su Italija, pirmavo. (RK / Vatican News)

2020 balandžio 21, 15:03