Olandija plečia eutanazijos taikymą

Balandžio 21 dieną Olandijos aukščiausiojo teismo vicepirmininkas Willemas van Schendelas perskaitė sprendimą, kuriuo padėtas taškas svarbioje byloje: visiškai išteisinta gydytoja, kuri atliko eutanazijos procedūrą demencija sirgusiai 74 metų amžiaus moteriai.

2012 metais ši moteris buvo išreiškusi išankstinę valią dėl eutanazijos, kuri Olandijoje leidžiama, jei kančia nepakeliama ir jei nėra jokios vilties, jei ligonis sąmoningai patvirtina, jog nori eutanazijos – dirbtinio gyvybės nutraukimo – procedūros. Moteris pasirašė atitinkamą deklaraciją. Jai buvo diagnozuota Alzheimerio liga. Tačiau vėliau, globos namuose, jos nuostata keitėsi: kartais ji sakydavo, kad nori mirti, kartais – ne.

Jai mirtiną injekciją suleidusi gydytoja tvirtino, kad tik išpildė aiškiai išreikštą valią. Tačiau jai buvo iškelta byla, mat kilo abejonių, ar moteris nepakeitė savo nuomonės. Įstatymas reikalauja, kad prieš eutanazijos procedūrą medikas dar kartą įsitikintų, jog asmuo išlaiko savo pasirinkimą, o šiuo atveju tai nebuvo padaryta. Žemesnės grandies teismas buvo išteisinęs gydytoją nuo kriminalinių kaltinimų, tačiau vis dar galiojo papeikimas dėl procedūrų nesilaikymo. Aukščiausias teismas panaikino ir jį.

Kai kurie ekspertai kritikavo šį sprendimą, kuris, pasak jų, per daug liberalizuoja eutanaziją ir situacija rizikuoja išsprūsti iš rankų. Tai profesoriaus Theo Boerio atvejis. Theo Boeris iš arti pažįsta problematiką, mat nuo 2005 iki 2014 metų darbavosi Olandijos eutanazijos priežiūros komitete. Tuo metu jis asmeniškai pritarė eutanazijos idėjai ir praktikai, jo darbas buvo įvertinti visas aplinkybes ir nustatyti, ar eutanazijos procedūra taikytina. Tuo tarpu pastaraisiais metais jis liudijo Jungtinės Karalystės ir Naujosios Zelandijos parlamentuose ir patarė neįteisinti eutanazijos praktikos. Vienas iš jo argumentų yra tas, kad taip trinamas natūralios mirties orumas: esą ori mirtis yra tik tokia, kuri sukeliama sau pačiam arba kurią sukelia gydytojas. Tuo tarpu turėtų būti aišku, kad tai nėra normalu, kad dirbtinis gyvybės nutraukimas prieš natūralią asmens gyvenimo baigtį yra jo nužudymas, kuris buvo leistas išimtiniais ir griežtai apibrėžtais atvejais. Nuo savanoriškai patvirtinto dirbtinio gyvybės nutraukimo dėl išskirtinių aplinkybių rizikuojama pereiti prie planinio nutraukimo arba prie siūlymų ją nutraukti. (RK / Vatican News)

2020 balandžio 27, 16:57