Naujoji Zelandija. Metai po Kraistčerčo šaudynių
Šie įvykiai įplėšė visuomenės audinį. Musulmonų mažumai, kuri sudaro mažiau nei du procentus bendros populiacijos, neišvengiamai kilo klausimų: ar gali būti kitų atakų? Ar mūsų vaikai yra saugūs? Kita vertus, kaip atsvara nerimui taip pat kilo solidarumo judėjimai.
Prie jų prisideda ir Katalikų Bažnyčia, kuriai priklauso apie aštuntadalis Naujosios Zelandijos gyventojų. Naujosios Zelandijos katalikų vyskupų konferencijos Tarpreliginių ryšių komitetas pakvietė visą kovo mėnesį skirti maldai ir mintims apie taiką ir santarvę.
Komiteto komunikate pažymima, jog kvietimas taikai nėra paprastas susilaikymas nuo prievartos, tačiau, visų pirma, širdžių atsigręžiamas į Dievą, kuris yra gyvybės davėjas, myli žmones ir nori, kad jie darniai sugyventų. Ši nuostata turi būti stipresnė už ribas ir skirtumus tarp religinių bendruomenių. Kad ir kokių įsitikinimų ar kilmės būtų kitas asmuo, turime sugebėti jam pasakyti: „Tu mūsų draugas“.
Naujosios Zelandijos katalikų vyskupų konferencijos Tarpreliginių ryšių komitetas priminė Dokumento apie žmogiškąją brolybę dėl pasaulinės taikos ir taikaus sambūvio pasaulyje, pasirašytą popiežiaus Pranciškaus ir Al Azharo didžiojo imamo Ahmado al-Tayeebo, pirmąją eilutę:
(RK / Vatican News)
