Paieška

Terorizmas Nigerijoje benamiais padarė šimtus tūkstančius asmenų Terorizmas Nigerijoje benamiais padarė šimtus tūkstančius asmenų 

Nigerijoje pagrobti keturi seminaristai

Nepaisant Kadunos valstijos Nigerijoje policijos vadovo asmeninių patikinimų, jog problema bus išspręsta, dar nėra jokių žinių apie sausio 8 dieną pagrobtų seminaristų likimą.

Tos dienos vakare keli ginkluoti ir kareiviškais rūbais apsirengę vyrai įėjo į seminarijos teritoriją, apiplėšė jos auklėtinius ir gyventojus, o po to paspruko. Deja, suskaičiavus seminarijos auklėtinius, kurių šiuo metu yra per 260, paaiškėjo, jog užpuolikai išsivedė keturis jaunuolius: 19 metų Pijų Kanwai, 23 metų Peterį Umenukor, 23 metų Stepheną Amos ir 18 metų amžiaus Michaelą Nnadi.

2019 metais Nigerijoje buvo pagrobta per dešimt kunigų. Pagrobimo motyvų keletas: apiplėšimo ir išpirkos tikslais arba dėl islamistinio ekstremizmo. Kai kurie kunigai buvo anksčiau ar vėliau išlaisvinti, kai kurie rasti nužudyti, kiti laikomi „dingusiais“. Nuo pagrobimų rykštės kenčia visa visuomenė, tai, rodos, kažkam tapo pragyvenimo šaltiniu.

 

Jau keletą metų Nigerija kenčia nuo islamistinio ekstremizmo bangos, kurią nulėmė teroristinės organizacijos Boko Haram ar jos atsišakojimų išpuoliai. Jie pasižymi specialiai demonstruojamu žiaurumu. 2019 metų pabaigoje, galbūt Šv. Kalėdų dieną, buvo nukirstos galvos dešimčiai krikščionių, kuriuos teroristai sulaikė keliaujančius. Kartu nušautas vienas musulmonas. Jų iškreipta logika šių nekaltų ir niekuo dėtų žmonių nužudymas buvo kerštas ir bausmė už Jungtinių Amerikos Valstijų Sirijoje spalio mėnesį nukautą ISIS lyderį.

Po šios atakos, kuri pridėjo dar kelis prarastus žmones prie daugiau nei vienuolikos tūkstančių, žuvusių nuo Boko Haram teroristų rankos, Sokoto vyskupas Matas Hassanas Kuhakas labai griežtais žodžiais įvertino Nigerijos valdžios neveiklumą ir savo piliečių nesaugojimą. Pasak jo, valdžios viršūnėse taip pat yra daug islamistų, kurie nuo Boko Haram teroristų skiriasi tik tuo, kad rankose nelaiko ginklų. Tačiau jie stengiasi užtikrinti islamo viršenybę, kloja moralinį pagrindą ir sudaro socialines prielaidas islamo ekstremistų ir fundamentalistų veikimui. 

Jis negailėjo kritikos ir Vakarams, kurių įmonės labai mielai kasa natūralius Afrikos išteklius, tačiau visai nesirūpina žmonėmis. 

„Vakarų valstybės nedaro pakankamai. Jos parodė, kad Afrikos ištekliai yra svarbesni už paprastus žmones. Vakarų valstybės galėjo sumažinti Boko Haram veikimo lauką 90 procentų, tačiau sąmoningai to nedaro.“

Turėdamas galvoje, jog Nigerijoje krikščionių ir musulmonų yra apylygiai, vyskupas Kuhakas pridūrė, jog pilietinio karo nėra vien dėl to, jog krikščionybė ragina laikytis taikos.

„Krikščionys turi daugybę motyvų nesijausti saugiai, vyrauja bendra jų marginalizavimo politikoje nuostata. Jei mūsų religijos principai būtų kitokie, šiuo metu jau vyktų pilietinis karas. Krikščionybei daro garbę tai, kad jis dar nevyksta. Tačiau tokiame kontekste pamokslauti apie taiką yra sunku“, – sakė afrikietis ganytojas, cituojamas „Bažnyčios, kuri kenčia“ interneto svetainėje. (RK / Vatican News)

2020 sausio 14, 16:32