Nigerija. Tarpreliginio dialogo konferencija smurto fone
„Tarptautinis karaliaus Abdullah Bin Abdulaziz tarpreliginio ir tarpkultūrinio dialogo centras“ (Kaiciid) nuo 2017 metų Nigerijoje rengia susitikimus ir finansuoja formacijos programas, kuriomis siekiama atremti etninio ir religinio susipriešinimo pavojų.
Nigerijoje gyvena per 180 milijonų žmonių. Jei pasitvirtins statistinės prognozės, per ateinančius dešimtmečius Nigerija gali tapti viena iš gausiausių pasaulio valstybių. Tai taip pat viena iš didžiausių Afrikos ekonomikų. 2015 metų duomenimis, Nigerijos visuomenė yra pasidalijusi į maždaug 500 etninių grupių, kurios dažniausiai išpažįsta krikščionybę arba islamą. Nesunku numatyti, kad be dialogo rizikuojama įsivelti į kovas dėl valdžios, įtakos ir resursų kontrolės. Kita vertus, kai kuriose zonose socialiniai konfliktai nusidažė religiniu atspalviu: dėl žemdirbių krikščionių ir piemenų musulmonų bendruomenių kovų, kuriose dažnai nepaisoma jokių ribų, paprasčiausiai atimamos gyvybės. Į kai kuriuos Nigerijos rajonus per pastaruosius kelerius metus pradėjo veržtis ne tik islamistinės teroristinės sektos Boko Haram kovotojai, bet ir džihadiškas radikalizmas, kuris skatina žudyti nepaklusnius ne musulmonus, o taip pat ir musulmonus, jei jie išdrįsta reikalauti nuosaikumo.
Sausio 22–23 dienomis Kaiciid surengė Tarpreliginio dialogo vardan taikos susitikimą, kuriame tarp pusantro šimto dalyvių buvo ir Nigerijos krikščionių asociacijos pirmininkas Samsonas Ayokunle, Abudžos arkivyskupas emeritas kardinolas Johnas Onaiyekanas ir dabartinis arkivyskupas Ignatius Kaigama.
„Religijos praktikavimas Nigerijoje yra pagirtinas ir įspūdingas, bet turime atidžiai stebėti, kad tai netaptų nepakantumu ir fanatizmu, kitų teisimu, matant kito akyje krislą, bet nematant rąsto savojoje akyje. Dvi didžiausios religijos Nigerijoje yra krikščionybė ir islamas. Mes taip pat turime čiabuvių ir gentinių religijų, kurios praktikuoja protėvių ritualus ir aukas. Jų išpažinėjai nesiekia teritorinio ar aritmetinio vyravimo. Tačiau jie nenori, kad kas nors įsiveržtų į jų sakralią erdvę ir pamintų kultūrines normas ar papročius“, – kalbėjo arkivyskupas nigerietis. Pasak jo, santarvės ir sugyvenimo raktas yra abipusė pagarba ir vienas kito pripažinimas, ypač tarp krikščionių ir musulmonų. Šių nuostatų trūkumas yra palanki dirva konfliktui. Kita vertus, iš arčiau pažiūrėjus į šiuos konfliktus dažnai tampa aišku, kad jie susiję ne su tikėjimu, o su galios ir viršenybės siekimu. Valdžia ir ekonominiai resursai yra netinkamai naudojami savo religinės grupės naudai. Katalikų arkivyskupas pridūrė, jog pagarba turi prasidėti nuo niekinančių žodžių apie kitos religijos išpažinėjus atsisakymo namuose ir mokyklose.
Deja, Tarpreliginio dialogo vardan taikos susitikimo Nigerijoje išvakarėse pasiekė žinia apie dar vieną barbarišką nusikaltimą: Boko Haram grupuotė nužudė pastorių Lawaną Andimi, vieną iš Nigerijos krikščionių asociacijos vadovų Adamawa valstijoje. Jis buvo pagrobtas sausio 3 dieną, laikytas nelaisvėje. Pagrobėjai iš pradžių reikalavo išpirkos ir padarė vaizdo įrašą su auka.
„Jei Dievo malonė leis, aš vėl būsiu su savo žmona, savo vaikais ir bendradarbiais (...) Jei tokia galimybė nebus suteikta, galbūt tokia Dievo valia. Norėčiau, kad visi, esantys arti ir toli, būtų kantrūs. Neverkite, nesijaudinkite, už viską dėkokite Dievui“, – ramiu ir tvirtu balsu kalba pastorius Lawan Andimi. Sausio 20-ąją jam buvo surengta egzekucija, kartu nužudytas į nelaisvę pakliuvęs reguliariosios kariuomenės karys. Prieš kelias savaites, šv. Kalėdų laikotarpiu, Boko Haram nužudė apie dešimt krikščionių, kuriuos įvairiomis progomis pagrobė šiems keliaujant iš vienos vietovės į kitą. (RK / Vatican News)
