Paliatyvinė slauga, trijų religijų tikinčiųjų įsipareigojimas
Religija ir medicininė etika: paliatyvinė slauga ir psichinė vyresnių žmonių sveikata. Religijos ir dvasingumas turi didžiulį potencialą puoselėti ir skleisti gerumą ir geresnę gyvenimo kokybę vyresniems pacientams, kai susiduriama su opia palydėjimo iki gyvenimo pabaigos problema.
Tokia tema diskutavo susibūrę trijų didžiųjų Abraomo religijų atstovai (katalikai, musulmonai ir žydai) Romoje gruodžio 11–12 dienomis vykusioje konferencijoje. Renginį organizavo Popiežiškoji Gyvybės akademija ir Katare įsikūręs pasaulio inovacijos viršūnių centras sveikatai.
Susitikimo dalyvius laišku pasveikino kardinolas Pietro Parolin, Šventojo Sosto valstybės sekretorius. Savo žinioje jis pažymėjo, kad tikisi, jog ekumeninis ir tarpreliginis bendradarbiavimas šia tema bus vis vaisingesnis ir neleis įsigalėti atmetimo kultūrai, pažeidžiamų žmonių, kuriems reikia paliatyvinės slaugos, atžvilgiu. Skirtingų religijų etinėje ir dvasinėje vizijoje reikia atrasti tvirtą pagrindą palaikyti žmogaus orumą ir vertingumą, Dievo dovanotą žmonėms, rašė kardinolas.
Arkivyskupas Vincenzo Paglia, Popiežiškosios Gyvybės akademijos prezidentas, paliatyvinę slaugą pavadino „žmogaus teise“, jis kritiškai kalbėjo apie „negailestingą visuomenę“, kuri daug žmonių, kuriems reikalinga paliatyvinė slauga, nustumia į pakraščius.
Ayman Shabana, Džordžtauno universiteto padalinio Katare profesorius, atskleidė, kad šariato teisė pateikia gerai parengtą etikos gidą medikams, kurie teikia psichinę sveikatos pagalbą senyviems žmonėms. Jis paaiškino, kad islamo požiūriu pagalba paremta tvirtu tikėjimu, kuris padeda žmonėms, pripažįsta bendradarbiavimo poreikį padedant ne tik pacientams, bet ir jų šeimoms, pasitelkus profesionalius medikus, dvasinius vadovus.
Mohamedas Ghaly, Kataro universiteto islamo etikos ir teisės centro direktorius, pabrėžė, kad skirtingos religijos ir tikėjimai skirtingai žvelgia į medicinines paslaugas, negali būti universalios bioetikos, jei nėra kalbėjimosi tarp skirtingų religijų ir kultūrų.
Medikas, Romos rabinas Riccardo Di Segni paaiškino, kaip žydų kultūroje žvelgiama į etikos klausimus, susijusius su paliatyvine slauga: „Mūsų tikėjimas sako, kad gyvenimas mums dovanotas ir negalima jo išmesti. Žydui uždrausta nutraukti gyvenimą, net ir dramatiškomis sąlygomis“, – sakė rabinas Di Segni. Šiandienos kultūra ragina kovoti su kančia panaikindama ne jį, bet kenčiantįjį. „Galbūt tai darome iš gailestingumo sau, nes nepakeliame kenčiančiojo šauksmo“, – sakė Di Segni. (DŽ / VaticanNews)
