Kamerūno vyskupai: gentinė tapatybė neturi skatinti smurto

Kamerūno vyskupai gruodį paskelbė laišką apie „nacionalinę brolybę“ ir šiuo metu didžiausią grėsmę jai – gentinę arba etninę priklausomybę, kai ši suvokiama ne kaip meilė savo tradicijoms ir viso krašto kultūrinis turtingumas, bet kaip žmonių kontrolės ir įsigalėjimo valstybėje priemonė.

Skirstymas pagal gentinę priklausomybę pasireiškia įvairiais būdais ir įvairiais lygiais: tai ne visai, bet didelei populiacijos daliai būdinga nuostata. Vaikai nenori mokytis vienoje klasėje su kitos genties atstovais ir nesutinka sėdėti su jais viename suole. Postai valstybinėse institucijose skiriami savo genties atstovams. Šis mentalitetas neaplenkia ir katalikų Bažnyčios: praėjusio amžiaus pabaigoje plačiai nuskambėjo vyskupo Gabrielio Simo atvejis. Kai jis buvo paskirtas didžiausio Kamerūno miesto Dualos vyskupu augziliaru, didžioji vyskupijos kunigų dalis protestavo ir nenorėjo jo pripažinti, mat jis priklausė jų nemėgstamai genčiai.

Kamerūno vyskupai savo laiške apie nacionalinę brolybę primena, jog gentinės priklausomybės temos jau ėmėsi tam skirtame 1996 metų sielovadiniame laiške. Jame jie pabrėžė gentinės tapatybės, kuri susideda iš kalbos, papročių ir tradicijų, vertę. Tai žmogiškieji gėriai. Tačiau tai neturi virsti motyvu pulti vienas kitą, niokoti privačią ir valstybės nuosavybę. 

Tokio pobūdžio gentinė priklausomybė yra labai rimta grėsmė socialinei taikai, gali virsti ir virsta konfliktu. Akivaizdu, kad tai nėra krikščioniška laikysena, kuri, priešingai, etninę priklausomybę ragina suvokti kaip meilės sau ir kitiems išraišką. Apaštalas Paulius pabrėžė, jog Kristus sugriovė žmones skiriančias ir supriešinančias sienas, padarė juos viena tauta. 

Kamerūno vyskupai kreipėsi į kunigus ir katechetus, prašydami surengti susitaikymo ir solidarumo akcijas, taip pat į politikus ir visuomenės lyderius, ragindami nekenkti taikai ir gerovei dėl savo paskirų politinių ar ekonominių interesų; į žiniasklaidos priemones ir socialinių tinklų naudotojus, į tėvus ir ugdytojus, į pačius jaunuolius ir visus geros valios kamerūniečius, kad stengtųsi priimti vienas kitą ir gyventi broliškai po tuo pačiu dangumi.

Pasak ganytojų, katalikai turi kategoriškai atsisakyti dalyvauti gentinėse kovose. „Kristaus mokinys nepalaiko savyje ar aplink save skaldymo, neapykantos ir kito atmetimo dėl to, kad šis priklauso kitokiai nei savoji genčiai, savo politinio arba ideologinio priešo genčiai“, – rašo Kamerūno vyskupai. Galima pridurti, kad apie 70 procentų Kamerūno gyventojų yra krikščionys, katalikai sudaro apie 40 procentų. (RK / VaticanNews)

2019 gruodžio 23, 16:55