Migrantai: Admono, Monikos ir Soumailo integracijos istorija
Alessandro Guarasci – Vatikanas
Migrantų, dirbančių Italijoje, – daugiau nei du su puse milijono. Dažniausiai jie dirba viešbučiuose ir restoranuose, žemės ūkio bendrovėse ar statybose, slaugos srityje. Tai integracijos istorijos, nuolatinio, vertingo darbo šaliai pavyzdžiai. Tačiau daug italų neįvertina to, ką šie žmonės suteikia šalies gyvenimui. Jie išsibarstę po visą Italiją. Kartais tai gali būti žmogus, gyvenantis šalia, kaimynystėje.
Admonas, atykęs iš Sirijos, dabar Romoje padeda senyviems žmonėms
Admonui Alhabibui – dvidešimt metų, 2016 m. jis paliko Al-Qaryatayn, netoli Homso, Sirijoje. Jo miestas buvo nušluotas nuo žemės paviršiaus per kovas tarp prezidento Assado šalininkų ir sukilėlių grupių. Jo tėvas mirė nuo širdies smūgio besitraukiant iš miesto. Dabar šis jaunuolis dirba ir studijuoja. Vakarais eina į paskaitas, o dieną padeda dviem senukams. Taip pat savanoriauja, padėdamas Šv. Egidijaus bendruomenei. Kiekvieną savaitę lanko Šv. Margaritos senelių namų gyventojus – žmones, kurie patyrė Italijos atsigavimą po Antrojo pasaulinio karo.
Admonas atvyko į Italiją savo lėšomis, per humanitarinį koridorių, atidarytą Šv. Egidijaus bendruomenės, Evangelinių Italijos Bažnyčių federacijos ir Valdiečių Bažnyčios bei Caritas dėka. Nuo 2016 m. vasario iki šiandien taip atvyko beveik 2500 žmonių, bėgančių nuo karo ir konfliktų. Šių humanitarinių koridorių tikslas – išvengti kelionės valtimis Viduržemio jūra, kuri jau nusinešė daugybę gyvybių, tarp jų ir vaikų, užkirsti kelią prekybai žmonėmis, suteikti pažeidžiamiausiems žmonėms (persekiojamiems, šeimoms su vaikais, seneliams, ligoniams, žmonėms su negalia) galimybę legaliai atvykti į Italiją ir pateikti prieglobsčio prašymą.
Monika supažindina su Tor Pignattara kaleidoskopais
Monika Islam supažindina lankytojus su gražiausiais, būdingiausiais, multikultūriniais Romos kampeliais. Ji tai daro bendradarbiaudama su asociacija „Solidarios kelionės“. Tai iniciatyva, subūrusi Migranturo tinklą, kuris leidžia italams ir visiems europiečiams, turistams, studentams, smalsuoliams iš migrantų pasakojimų sužinoti mažas ir dideles miestų paslaptis, kurių ir vietiniai nežino. Iniciatyva labai išpopuliarėjo pilietybę gavusių migrantų dėka, į ją įsitraukė 5 Italijos miestai (Turinas, Milanas, Genuja, Florencija, Roma) ir 4 kitų Europos šalių miestai (Marselis, Paryžius, Valensija, Lisabona). Nuo 2010 m. pasivaikščiojimuose dalyvavo tūkstančiai žmonių – moksleiviai, turistai, smalsuoliai, kvartalų gyventojai, asociacijos.
Monika į Italiją iš Bangladešo atvyko vaikystėje. Ji visiškai integravosi, pažino daug kultūrų. Romoje žurnalistams kartu su amerikiečių studentais vedė ekskursiją Tor Pignattara kvartale, kuriame yra susipynusios įvairios religinės, kultūrinės, kulinarinės tradicijos. Šis kvartalas garsėja ir gatvės menu, atspindinčiu kultūrų kaleidoskopą.
Soumailas iš Malio
Soumailui kelionės iš Libijos į Italiją metu pavyko išsigelbėti iš skęstančios valties. Dabar jis rašo knygas, yra kultūros kuratorius, mokyklose pasakoja savo istoriją. Pagal projektą „Langai“ rengia tarpreliginius susitikimus mokyklose, kuriuose dalyvauja ir pabėgėliai, migrantai, tai padeda kurti bendruomenę. Čia į naujai atvykusius, nesvarbu, ar jie iš arti, ar iš toli, nežiūrima kaip į kliūtį, problemą, bet kaip į žmogiškų ir kultūros turtų nešėją.
Malyje Soumailas baigė teisės studijas, pradėjo politinį kelią įstodamas į opozicinę partiją, dėl to vėliau 2012 m. turėjo palikti šalį, iš Libijos jis kėlėsi gumine valtimi. Juos išgelbėjo karinis laivas, taip 2014 m. jis atvyko į Italiją, kur gavo tarptautinę apsaugą ir politinį prieglobstį.
Soumailo istorija – tai istorija migranto, kuris integravosi ir bando supažindinti kitus, ypač jaunimą, su priverstų bėgti nuo religinių ar politinių persekiojimų žmonių likimais. Nepasitikėjimą galima įveikti tik pažinimu.
