Cerca

Vatican News
Nihasina Rakotoarimanana, Antananaryvo kirpėjas Nr. 7 Nihasina Rakotoarimanana, Antananaryvo kirpėjas Nr. 7  Istorija

Kirpėjas Nr. 7

Neieškokite jo judriame, skurdžiame Antananaryvo kvartale, ieškokite prabangiajame, netoli Anosu ežero. Iš ten jis grožisi Carlton viešbučiu, ten jo verslas, iš kurio jis pragyvena.

Jean-Pierre Bodjoko, SJ – Vatikanas

Nihasina Rakotoarimanana: toks jo vardas, bet kiti jį vadina „Kirpėju Nr. 7“, nes jo kirpykla turi tokį numerį. Tai maža erdvė, apsupta kitų tokių pat patalpų. Jis čia Antanaryve, Madagaskare, leidžia dienas, laukdamas kokio kliento, vadina save profesionaliu kirpėju. Pasitinka žurnalistus šypsodamasis. Pamačiau iš savo viešbučio kambario jo kirpyklėlę, nutolusią mažiau nei 150 metrų nuo užsienio žurnalistų spaudos centro, iš kur jie turėjo pranešti žinias apie popiežiaus apaštalinį vizitą Madagaskare. Penkių žvaigždučių viešbutis ir mažas šalia besiglaudžiantis kvartalėlis – neįprastas sugyvenimas, neturintis lygių, kontrastuojantis kaip diena ir naktis be mėnulio ir žvaigždžių. Kaimynystė tarp tų, kurie turi viską, ir tų, kurie neturi nieko, turtingųjų ir vargšų. 

Kvartalas, kuriame Nihasina Rakotoarimanana turi savo kirpyklą
Kvartalas, kuriame Nihasina Rakotoarimanana turi savo kirpyklą

Šiame vargšų kampelyje vaikai žaidžia biliardą ant pačių pasidirbto stalo – kad „užmuštų“ laiką. Kiti lošia kortomis iš pinigų. Netoliese moterys, susėdę ant žemės, parduoda bananus ir taip prasimano pinigų išgyvenimui. Priešais kirpėjo „saloną“ – „restoranas“ su baru, skirtu klientams, kurie turi valgyti stovėdami. Patiekalas kainuoja apie 0,5 euro. 

Kvartalo „restoranas“
Kvartalo „restoranas“

Kirpėjas Nr. 7 daug dirba, turi išlaikyti save ir šeimą. Kas nustebina ir priverčia susimąstyti – jo ramumas, jo plati šypsena, tarsi sakanti: „esu neturtingas, bet laimingas“. Kirpimas kainuoja 0,5 euro, tarsi viskas šiuose kraštuose kainuotų tiek pat. 

Kvartalo jaunimas
Kvartalo jaunimas

Norint įsivaizduoti, kur dirba kirpėjas Nr. 7, reikia suprasti, kaip pastatytas Antananaryvo miestas – tarp lygumų, kalvų ir kalnų. Anosy ežeras Ampefiloha kvartale metams bėgant tapo miesto centru: čia stovi tokie svarbūs instituciniai pastatai, kaip antai prezidento rūmai, teismų rūmai, nacionalinio radijo ir televizijos būstinė, jėzuitų kolegija, šalia ministerijų šliejasi nušiurę daugiabučiai. Čia nesaugu – net norint nusigauti 500 metrų užsieniečiams patariama kviesti taksi. Tokioje aplinkoje dirba kirpėjas. 

Viešbutis Carlton
Viešbutis Carlton

Ampefiloha, turintis vos 67 hektarus, vienas tankiausiai apgyvendintų kvartalų, yra  lygumoje. Tanoje, dar ir taip vadinama Madagaskaro sostinė,  yra įvairiausių kvartalų, tačiau jos negalima įsivaizduoti be „Miesto 67“, Ampefilohos, kuri yra šiaurės vakarų dalyje. Čia gyvenimas verda, viskas susilieja ir susimaišo. Čia gali sutikti žmonių iš visų šalies regionų, atvykusių iš kaimo įgyvendinti svajonių. Gyvenimas čia judrus, namuose – skurdas; reikia labai saugotis vagių. Sakoma, kad čia vagys vogdavo net plaukus – nukirpdavo minioje ilgesnes kasas, kurias parduodavo perukams. Čia ir „raudonųjų žibintų“ rajonas. Nepaisant gąsdinančių pasakojimų, gyvenimas čia verda, žmonės aplinkui jauni, besišypsantys.

Nihasina Rakotoarimanana žmonos klientai
Nihasina Rakotoarimanana žmonos klientai

Kirpėjas Nr. 7, gimęs 1975 m., vedęs, turi tris vaikus: Tojo, 24 metų, Rova, 22 m. ir Murielę, 18. Jie dar mokosi. Kirpėjas užsiėmė įvairiomis veiklomis, buvo statybininkas, kol prieš dvidešimt metų nutarė tapti kirpėju. Naujasis darbas padėjo jam įgyvendinti seną aistrą – žaisti futbolą, anksčiau to suderinti nepavyko. 

Nihasina Rakotoarimanana komanda, jis antras iš dešinės
Nihasina Rakotoarimanana komanda, jis antras iš dešinės

„Šis darbas padeda man išgyventi, nors daug neužsidirbu, turiu daug dirbti, kasdien, išskyrus sekmadienį“, – pasakoja. Turi daug išlaidų – vaikų mokslai, nuoma ir pan. Jei per dieną būna dešimt klientų, per mėnesį gali užsidirbti iki 130 eurų. Tačiau dažnai klientų būna mažiau… Gyvenimas nelengvas, laimei, prisideda ir žmona, kuri už keliasdešimties metrų nuo kirpyklos turi parduotuvėlę. Čia ji pardavinėja viską – arbatą, cukrų, aliejų, dantų šepetėlius…

Nihasina Rakotoarimanana žmona
Nihasina Rakotoarimanana žmona

Į ateitį jis žvelgia niūriai.  „Mano ateitis neužtikrinta, darbas nesuteikia jokių garantijų senatvei. Tačiau svajoju turėti daugiau – didelius namus šeimai, noriu ekonominio saugumo. Norėčiau dirbti kažką kito“, – svarsto, nors dar nežino ką,  galbūt apsaugininku naktimis, po kirpėjo darbo dienos. Tačiau taip nukentėtų futbolas, kurio apleisti kirpėjas nenori. Jis tikisi, kad vaikai galės studijuoti ir gyvens geriau nei jis, kad valstybė užtikrins jiems geresnį gyvenimą.

Nihasina Rakotoarimanana su savo motoroleriu
Nihasina Rakotoarimanana su savo motoroleriu

Kokia buvo laimingiausia akimirka jo gyvenime? „Kai nusipirkau nedidelį motociklą“, – sako. Tačiau to juk nepakanka visam gyvenimui. Kaip sunkiausią gyvenimo periodą prisimena 2002 m. šalį ištikusią politinę krizę po rinkimų, kai kilo įtarimai dėl jų rezultatų klastojimo, prasidėjo masiniai protestai, šalis pateko į gilią krizę, sukėlusią sunkius padarinius. Ir kirpėjui atėjo sunkūs laikai, jis dar labiau nuskurdo. Krizę Nihasina prisimena kaip košmarą, per dieną vidutiniškai  uždirbdavo vos 25 centus. 

Antananaryvo kvartalas aplink Anosy ežerą
Antananaryvo kvartalas aplink Anosy ežerą

Nelengva gyventi prieštaravimų pilname kvartale, kur didžiuosiuose pastatuose žmonės įsikūrę patogiai, šalia jų daugiabučiuose glaudžiasi neturtingieji. Nelygybė kirpėjui kelia daug klausimų, jis neranda paaiškinimų, kodėl taip susiklosto, tačiau stengiasi eiti į priekį. „Tarsi dvi alėjos, kurios nutolę viena nuo kitos, – žmonės, kurie sėkmingai įsitvirtino ir gyvena gerai, šalia – skurdžiai. Mūsų šalyje daug korupcijos, ji įsišaknijusi. Esu ten, kur esu, ne dėl to, kad buvau tinginys ar negerai dirbau, tačiau viską priimu taip, kaip yra, ir priimu šypsodamasis.“

Kirpėjas Nr. 7 Nihasina Rakotoarimanana
2019 spalio 10, 12:47