Kardinolas L. Sako: „Kas nutiko tarptautinei sąžinei?“
„Kaip gali viena valstybė leisti sau įsiveržti į kaimynų žemes? Kodėl ji verčia tautas bėgti, ieškant išsigelbėjimo? Kur dingo tarptautinė sąžinė?“ Taip rašo chaldėjų patriarchas Louis Raphael Sako iš Irako sostinės Bagdado. Agentūrai SIR kardinolas komentuoja, kad jau kurį laiką kalbėta apie galimą Turkijos ataką, nerimauja ir Irakas, nes ir jis turi sieną su Turkija. Deja, Vakarų pasaulis neryžtingas, užsimerkia priešais vaikų, moterų, vyrų kančias, priduria kardinolas.
„Visi yra Dievo vaikai, kurių orumą reikia gerbti. Baiminamės to, kas gali nutikti. Klausiame, kur eina mūsų šalys, nešinos šiomis mirties, smurto naštomis, slegiamos žuvusių, sužeistų, išardytų šeimų, likę be namų, be mokyklų, infrastruktūrų“. Patriarchas nerimauja ir dėl Irako, kur žmonės protestuoja gatvėse prieš korupciją, nesąžiningą valdymą. Protestai nusinešė 100 gyvybių, 6000 sužeisti. Protestuotojus, daugiausia jaunus žmones, areštuoja policija, nemažai demonstrantų nužudė snaiperiai. Nuvilnijus smurto bangai, patriarchas paskelbė kreipimąsi prašydamas maldos už stabilumą Irake ir už visas žuvusių protestuotojų kankinių sielas ir už sužeistuosius. Kardinolas paragino prisiimti nacionalinę ir moralinę atsakomybę, kreipdamasis į Irako politikus, kardinolas Sako ragino kuo skubiau atkurti stabilų politinį procesą, kad šalis galėtų išeiti iš krizės.
Pasak patriarcho, suirutės motyvas – atsakingas pareigas užimančių asmenų siekis paisyti savo ekonominių, politinių, etninių, religinių interesų. Deja, yra ir dvasininkų, kurie nesugeba peržengti siauro gentinio, sustabarėjusio mąstymo ribų, kuris nesugeba atsiliepti į šiuolaikinius žmonių lūkesčius, kuris skatina religinį ekstremizmą ir fundamentalizmą. Smurtas religijos vardu – tai nuodėmė, korupcija – nuodėmė, vagystė – nuodėmė. Žmonės nusivylę, todėl išėjo protestuoti į gatves. Žmonės nuskurdę, trūksta maisto, jie nori gauti atsakymus, kur dingsta pajamos už naftą. Jie nori žinoti, kokie numatyti plėtros projektai, pabrėžia patriarchas. Irakas turi tapti modernia valstybe, kuri remtųsi pilietiškumu ir pagarba visų gyventojų teisėms. Reikia sustabdyti sektantiškus ir etninius konfliktus, kiekvienas pilietis turi teisę gyventi taikoje, laisvai, saugiai, oriai. Nebus pažangos, jei neįveiksime šio gentinio mąstymo, rašo kardinolas Sako.
Sirija, Irakas, Libija, Jemenas – šalys, turtingos išteklių, tad pajėgios suteikti gerovę gyventojams ir stabilumą regionui. Tačiau jų politikai atrodo neturintys politinių ambicijų, projektų, strategijų plėtrai. Nepaisant to, kardinolas sako turįs viltį, tačiau tam reikia, kad visuomeninės institucijos, religiniai lyderiai, ypač musulmonų, padėtų žmonėms geriau suprasti tikėjimą ir neštų socialinę bei politinę žinią, paremtą tolerancija, pagarba gyvybei, teisėms.
Islamas kviečiamas tai permąstyti, pamėginti suprasti, kur šio blogio šaknys, iš kur kyla terorizmas ir tada kurti naują kultūrą, paremtą pagarba, atvirumu. Patriarchas apeliuoja į visų sąžines blogio, žlugdančio Iraką ir kitas šalis, akivaizdoje. „Visi sakome, kad esame tikintys, tačiau tikėjimas ir religija skirtingi dalykai. Galime sekti religija neturėdami tikėjimo. O kas tiki, negali vogti, žudyti. Tas, kas vykdo šiuos nusikaltimus, neturi tikėjimo, pasitelkia religiją asmeniniams tikslams“. Taip patriarchas smerkia korupcijos rykštę, ją ragina įveikti su pagarba ir laikantis įstatymų, pažymėdamas, kad tam reikia stiprios vyriausybės. Pabaigoje kardinolas Sako išreiškia viltį dėl popiežiaus Pranciškaus kelionės: „tai būtų nuostabus taikos gestas ne tik Irakui, bet visiems Artimiesiems Rytams, pradedant nuo kaimyninės Sirijos“. (DŽ / SIR)
