Paieška

Vatican News
Gatvių mūšiai pareikalavo aukų. Vyriausybė žada socialinę reformą Gatvių mūšiai pareikalavo aukų. Vyriausybė žada socialinę reformą  (AFP or licensors)

Čilei reikia integralaus vystymosi modelio

Mažiausiai dvi dešimtis gyvybių nusinešę, daug sužeistųjų palikę ir daug materialinių nuostolių padarę masiniai protestai Čilėje prasidėjo spalio 18 dieną pabranginus viešojo transporto valandinius bilietus 30-čia pesų – maždaug keturiais centais. Į gatves išėjo studentai, kurie Čilėje garsėja stipriomis susibūrimų ir protesto tradicijomis, o vėliau prisidėjo darbininkai ir kitos grupės. Vasario 25 dienos manifestacijoje sostinėje dalyvavo virš milijono žmonių.

Tačiau gatvių mūšiai ir visuomeninio gyvenimo paralyžius kenkia visiems. Taip pat netrūksta atvejų, kai sumaištimi pasinaudojo vagišiai arba grupės, kurios dėl vienų ar kitų priežasčių trokšta padaryti žalos tiems, kurių nemėgsta: buvo vandalizmo ar chuliganizmo atvejų prieš bažnyčias ar kunigus. 

Viešojo transporto bilietų brangimas buvo tik kibirkštis, pretekstas, tačiau ne priežastis. O ši, rodosi, sutaria beveik visi, yra socialinė nelygybė. Tai įvairiomis progomis pabrėžė Katalikų Bažnyčios Čilėje episkopatas, ragindamas vyriausybę ir protestuojančius socialiniu dialogu išspręsti problemas. 

Daug apžvalgininkų šiomis dienomis paminėjo Čilės paradoksą: pagal bendruosius ekonominius rodiklius tai viena iš turtingiausių Lotynų Amerikos šalių. Bet ji taip pat pirmauja pagal socialinės atskirties rodiklius tarp turtingos mažumos ir neturtingos daugumos. To šaknys yra prieš trisdešimt metų, dar diktatoriaus Pinočeto, pradėtas įgyvendinti gana radikalus rinkos ekonomikos modelis, kuris rėmėsi teorine prielaida, kad rinka savaime veiksmingiau už valstybę yra pajėgi sukurti gerovę ir teisingą bendrąjį gėrį. Šalis privatizavo gėrybes ir paslaugas, kurie paprastai yra reguliuojami valstybės: pensijas, švietimą, sveikatos apsaugą ir netgi vandens išteklius. Patirtis parodė, kad iš tiesų žmonių orumą ir poreikius dažnai nusveria pelno kriterijus. Kam, pavyzdžiui, į pelną orientuotai vandens bendrovei patirti nuostolius tarp neturtingųjų, kai gali užsidirbti geriau kitur? Kam saugoti aplinką, jei ją sugriauti naudingiau?

Kaip pastebėjo vienas ekonomistas, svarbus yra ne vien nelygybės faktas, bet ir neteisingumo jausmas. Jei žmonės gerbia tą, kuris praturtėjo savo sumanumu ir darbu, jie instinktyviai priešinasi tam, kuris praturtėjo pamindamas jų poreikius. Čilėje daug tokio neteisingumo. 

Čia verta prisiminti išsamius samprotavimus, kritiką ir kvietimą naujiems politikos, technologijų ir ekonomikos taikymo modeliams, apie kuriuos daug kartų kalbėjo  popiežius Pranciškus. Jis taip pat pabrėžė, jog ne visos paslaugos ar gėrybės gali būti padarytos paprastomis vartojimo prekėmis. Jo pastabos apie integralų vystymosi modelį, pagarbų žmogaus orumui ir aplinkai organiškai išdėstytos enciklikoje Laudato sì’. (RK / Vatican News)

2019 spalio 29, 15:15