Mozambikas: politikai įsipareigojo siekti taikos
„„Norime užtikrinti pilietinio karo kovų išvargintus piliečius ir viso pasaulio žmones, kad atsisakėme karo logikos – naudoti smurtą kaip būdą spręsti tarpusavio nesutarimus“. Mozambiko opozicijos lyderiui Momade paantrino jo politinis varžovas ir dabartinis Mozambiko prezidentas Nyusi, patikindamas, kad antradienį Mapute jų pasirašytas susitarimas atveria naują Mozambiko istorijos puslapį, kuriame joks mozambikietis daugiau nesieks naudoti ginklų kaip priemonės konfliktams spręsti. Susitarimas pasirašytas simbolinėje Maputo vietoje – sostinės Taikos aikštėje. Susitarimo pasirašymo iškilmėje dalyvavo ir svečiai iš užsienio, įskaitant du Afrikos valstybių vadovus: pietų Afrikos prezidentą Cyrilą Ramaphosą ir Ruandos prezidentą Paulą Kagame, praneša naujienų portalas Fides.
Mozambiko pilietinis karas nuo 1977 iki 1992 metų pareikalavo apie milijono gyventojų gyvybių. Dėl karo metu ir po jo ilgai trukusio badmečio į Malavį emigravo dar apie milijonas krašto gyventojų.
Mozambiko prezidento Filipe Nyusi ir opozicijos lyderio Ossufo Momade rugpjūčio 6 dieną pasirašytas susitarimas laikomas istoriniu. Pagrindinis susitarimo tikslas – sudaryti sąlygas, kad visuotiniai rinkimai spalio 18 dieną vyktų taikingai ir sklandžiai.
Taikos protokolas pasirašytas likus tik mėnesiui iki popiežiaus Pranciškaus apaštališkosios kelionės į Mozambiką. Popiežiaus vizito tema: „Viltis, taika ir susitaikinimas“.
Mozambiko valdžios ir opozicijos lyderiai vadovauja dviem politinėm grupuotėm, kurios dar neseniai buvo pagrindiniai varžovai Mozambiko pilietinime kare. Mozambikui keturis dešimtmečius vadovaujantis Išsivadavimo Frontas Fremlino pilietinio karo metu buvo ginkluota marksistinė grupuotė. Po Romoje 1992 metų spalio 4 dieną pasirašyto taikos susitarimo Mozambiko nacionalinė rezistencija Renamo virto pagrindine opozicine politine jėga. Tačiau Renamo 2014 metais, nenorėdama pripažinti rinkimų rezultatų, vėl ėmė ginkluotis. 2016 metais pasirašytos laikinos paliaubos padėjo įšaldyti vidaus konfliktą. Kiti susitarimai skatino valdžios decentralizavimą ir nusiginklavimą, kuris buvo pradėtas prieš savaitę, rugpjūčio pradžioje.
Pasak buvusio JTO generalinio sekretoriaus Boutroso Ghalio, Mozambiko taikos proceso sėkmę nulėmė „Romos metodas“, t. y. kad formalias taikos derybas lydėjo kiti, neformalūs tarpininkų ir dalyvių pokalbiai. Mozambiko taikos pokalbiams daug įtakos turėjo Italijos politikų ir katalikų veikėjai, įskaitant tarpininko vaidmenį suvaidinusią šv. Egidijaus bendruomenę. Vienas iš jų, dabartinis Bolonijos arkivyskupas Matteo Zuppi, Vatikano dienraščiui l’Osservatore Romano papasakojo, kad tarpininkai tikrai daug stengėsi, tačiau jų pastangas lydėjo Apvaizda.
Kai kuriuos klausimus reikėjo spręsti formaliai, tačiau kilus tam tikrai įtampai buvo kur kas paprasčiau situaciją aptarti šnekučiuojantis prie kavos puodelio Užtibryje (Romos rajone). Šitoks tarpininkavimas „ant dvejų bėgių“ buvo sudėtingas. Kad pavyktų, reikėjo ypatingos kantrybės siekiant, kad dalyvaujantieji Mozambiko taikos pokalbiuose toliau šnekėtųsi. Pasak arkivyskupo Zuppi, tai buvo popiežiaus šv. Jono XXIII nurodytas metodas: visą laiką stengtis atrasti tai, kas vienija, o visa, kas skiria, atidėti į šalį. (SAK / Vatican News)
