Paieška

Kairo Al Azharo mečetė Kairo Al Azharo mečetė 

Jean Druel OP. Islamui trūksta humanistinių studijų

Dominikonų rytų studijų institutas Kaire pastaruoju laiku jaučia gerokai padidėjusį susidomėjimą jo siūlomomis humanistinėmis studijomis: istoriniu ir literatūriniu metodu, epistemologija, teksto analize, antropologija, sociologija ir filosofija. Jis taip pat pradėjo bendradarbiavimą su Al Azharo universitetu. Pasak instituto direktoriaus Jeano Druelio OP, kuris Egipte gyvena per dvidešimt metų, o institutui vadovauja nuo 2014, tai susiję su „Islamo valstybės – ISIS“, kaip politinio darinio ir ideologijos, iškilimu. Daug žmonių, ypač jaunuolių, pradėjo ieškoti atsvaros tokiam islamo supratimui, kokį skleidžia „Islamo valstybės“ rėmėjai.

Džihadizmas, ateizmas ar trečias kelias?

Interviu „Oasis center“ portalui, kuris stebi ir analizuoja islamiškojo pasaulio aktualijas bei krikščionybės situaciją jame, dominikonas sakė, jog „Kaire galima dažnai išgirsti jaunuolius sakant, jog jei „ISIS“ yra islamas, tai jie nebenori būti musulmonais. Jie tvirtina, kad jaučiasi verčiami rinktis tarp džihadizmo ir ateizmo. Norint tokiame kontekste išsaugoti tikėjimą reikia eiti tarsi ant ašmenų, o tai labai sunku. Mūsų klausia kaip mes, vienuolyne, sugebame būti pilnai įsišakniję savo tikėjime ir tuo pat metu šiuolaikiški žmonės. Mes atsakome, kad spekuliatyvi teologija turi susirišti su kasdieniu gyvenimu“.

„Šiandien humanistinės disciplinos tapo dideliu klaustuku (Egipto) universitetuose. Norima suprasti ar teisėta jas studijuoti ir taikyti religijai. Yra daug sakančių, jos islamas yra grynas dieviškas reiškinys, kuris negali būti analizuojamas šiuolaikinėmis humanistinėmis disciplinomis. Kai kurie šį principą išplečia iki pačios arabų kalbos, kaip šventos kalbos, kuria apreikštas Koranas. Kadangi ji ne tokia kalba, kaip kitos, nenaudinga ją tyrinėti įprastais lingvistiniais instrumentais. Tačiau jaunos kartos to nebepriima ir primygtinai nori filosofijos ir sociologijos pritaikymo religijai, kai senosios kartos, kurioms šios disciplinos nepažįstamos, priešinasi“, – pridūrė Jeanas Druelis OP.

Islamui reikia pasivyti humanistinių studijų traukinį

Lingvistinis motyvas, pasak jo, buvo lemiantis humanistinių disciplinų, skirtingai nei tiksliųjų, atsilikime Egipte.

„Daugelyje mokyklų tikslieji mokslai dėstomi angliškai, o literatūros disciplinos arabiškai. Po mokyklos geriausi mokiniai stoja į medicinos, inžinerijos ir kitus fakultetus, kuriuose mokoma angliškai. Mažiau šaunūs renkasi humanistinius fakultetus – istorijos, filosofijos, religijos. Toks atskyrimas sukuria šizofrenišką padėtį, neskaitant to, kad humanistinėse disciplinose dažnai atsiduria mažiau talentingi. Pirmoji (egiptiečių) karta, kuri pradėjo lankyti universitetą, Taha Husseino (1889 – 1973) karta, mokėjo prancūziškai ir angliškai, tačiau su antrąja karta padėtis pradėjo prastėti. Šiandien humanistiniuose Egipto universitetų fakultetuose nei dėstytojai, nei studentai neturi prieigos prie turtingų tarptautinių istorinių, filosofinių, sociologinių ir psichologinių tyrimų, turi pasitenkinti keliais vertimais. Arabų pasaulyje yra išimčių: praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio Irakas, Sirija iki dabartinio karo, Libanas ir Magribo regionas, kuriuose humanistinės disciplinos buvo studijuojamos prancūziškai“.

„Tuo tarpu Egiptas ir Saudo Arabija, – tęsė dominikonas iš Kairo, – praleido humanistinių mokslų traukinį, čia darbuojamasi tik arabiškai ir, iš dalies saugant islamiškąjį paveldą, iš dalies nesugebant kitaip, naudojami tik klasikiniai tekstai. Visa kita vertinama įtariai, ypač filosofija. Studentai nežino, ką reiškia „objektyvi kritika“, tai jiems oksimoronas: kritika jiems neišvengiamai subjektyvi. Tai nuomonė, o universitete nėra vietos nuomonei, tik aprašymui. Todėl kalbant apie humanistines disciplinas egzistuoja didelė ugdymo problema. Tiksliuosiuose ir gamtos moksluose yra kitaip: turime puikių medikų, inžinierių ir matematikų, kurie, tačiau, religiniame lygmenyje gali tikėti beprotiškais dalykais“. (RK / Vatican News)

2019 liepos 20, 13:16