Vatican News
JAV valstybės sekretorius Mike Pompeo pristato naująją komisiją JAV valstybės sekretorius Mike Pompeo pristato naująją komisiją  (ANSA)

JAV pristatyta „Neatimamų teisių komisija“

„Ką reiškia sakyti arba tvirtinti, kad kažkas yra žmogaus teisė? Kaip mes žinome arba kaip mes nusprendžiame, jog tvirtinimas apie vieną ar kitą žmogaus teisę yra teisingas ir todėl turi būti gerbiamas? Kaip įmanoma, jog mums priklauso žmogaus teisės, mūsų turimos ne kaip privilegijos, kurios mums suteiktos ar mūsų nusipelnytos, bet paprasčiausiai vien dėl to, jog esame žmonės? Ar iš tiesų, kaip skelbia mūsų Nepriklausomybės deklaracija, kaip žmogiškos būtybės mes visi, kiekvienas žmonių šeimos narys, esame apdovanoti mūsų Kūrėjo neatimamomis teisėmis?“ – liepos 8 dienos spaudos konferencijoje klausė JAV Valstybės departamento sekretorius Michael Pompeo. Jis spaudai papasakojo „Neatimamų teisių komisijos“ sukūrimo istoriją ir pristatė jos narius, įvairių filosofinių, religinių ir politinių įsitikinimų akademikus.

Žmogaus teisės tapo bendrine kalba

Pasak jo, žmogaus teisių kalba tapo bendrine, kalbant apie žmonių laisvę ir orumą. Tai didelis pasiekimas. Kita vertus, visada yra rizika išleisti pagrindinius dalykus iš akių. Kaip perspėjo Vaclovas Havelas, vienas iš 20 amžiaus judėjimo už žmogaus teises herojų, tokie žodžiai kaip teisės gali tapti tiek šviesos spinduliu tamsoje, tiek mirtinomis strėlėmis. Rabinas Sacks priduria, jog visais laikais ir visose vietose blogis stengiasi save pateisinti tais laikais ir tose vietose dominuojančiu diskursu. Todėl kartas nuo karto verta stabtelėti ir pamąstyti, kur buvome, kur esame ir kur keliaujame; išlaikyti budrumą, jog žmogaus teisių diskursas nebūtų sugadintas arba palenktas abejotiniems ir blogiems tikslams. 

Aušvico konclageris. 1948 Visuotinė žmogaus teisių deklaracija gimė po II pasaulinio karo siaubo
Aušvico konclageris. 1948 Visuotinė žmogaus teisių deklaracija gimė po II pasaulinio karo siaubo

„Liūdna konstatuoti, jog praėjus daugiau nei 70 metų nuo Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, pasaulyje jos toliau grubiai pažeidinėjamos, kartais vardan pačių žmogaus teisių. Tarptautinės organizacijos, sukurtos ir įsteigtos saugoti žmogaus teises, nukrypo nuo savo pradinės misijos. Išplitus pretenzijų į žmogaus teises skaičiui, kai kurie tvirtinimai pradėjo konfliktuoti tarpusavyje, kelti ginčus ir susidūrimus dėl to, kurios teisės yra vertos pagarbos. Valstybės ir tarptautinės institucijos aiškiai nebežino savo atsakomybės dėl žmogaus teisių“, – pareiškė vienas iš aukščiausių JAV pareigūnų. Pasak jo, „Neatimamų teisių komisijos“ vaidmuo yra intelektualinis ir konsultacinis.

Kas ir kaip pripažįstama žmogaus teise?

Dieną prieš oficialų Komisijos pristatymą, liepos 7-ąją, „Wall Street Journal“ paskelbė Pompeo parašytą įvadinį žodį „Neatimamos teisės ir JAV užsienio politika“, kuriame pateikiama kitų pastabų apie Komisijos užduotis. Šiame tekste primenama, jog JAV kūrėjai neatimamomis teisėmis vadino „gyvenimą, laisvę ir laimės siekimą“ ir sukūrė jas saugančią konstituciją (1787 m. – red.). 

„Morali užsienio politika turi būti paremta šia žmogaus teisių samprata. Tačiau, kai baigėsi Šaltasis karas, daug žmogaus teisių advokatų nukreipė savo jėgas į naujas teisių kategorijas. Dažnai šios teisės skamba kilniai ir teisingai. Bet kai politikai ir biurokratai kuria naujas teises, jie trina skirtumą tarp neatimamų teisių ir ad hoc teisių, suteiktų vyriausybių. Neatimamos teisės savo prigimtimi yra visuotinės. Ne viskas, kas gera ir kas suteikta vyriausybės, gali būti visuotinė teisė. Sumišęs kalbėjimas apie teises tolina mus nuo liberalios demokratijos principų“, – rašo Michael Pompeo. Pasak jo, „Neatimamų teisių komisijos“ užduotis nėra atrasti naujų teisių, tačiau pagrįsti dabartinę diskusiją apie žmogaus teises Amerikos steigiamaisiais principais, sužadinti rimtus debatus apie žmogaus teises, kurios peržengia partines ir valstybines sienas, kaip kad 1947 metų debatai, kurių vaisius buvo Visuotinė žmogaus teisių deklaracija.

Mary Ann Glendon, Harvardo universiteto teisės profesorė vadovaus komisijos darbui
Mary Ann Glendon, Harvardo universiteto teisės profesorė vadovaus komisijos darbui

Komisijos nariai imsis pamatinio klausimo: „Kokios yra mūsų pamatinės laisvės? Kodėl mes jas turime? Kas (kažkas) jas suteikia? Kaip mes žinome, ar pretenzija į žmogaus teisę į teisinga? Kas nutinka, kai teisės konfliktuoja? Ar kai kurios teisių kategorijos turi būti neatsiejamai susietos su kitomis teisėmis?“

„Tai gali skambėti abstrakčiai, tačiau darbas yra skubus. Žmogaus teisių klausimas kartą jau suvienijo skirtingų tautų ir kultūrų žmones, jiems stengiantis užtikrinti pamatines teises ir kovoti prieš tokį blogį, kaip nacizmas, komunizmas ar apartheidas. Šiandien dėmesys nuo to jau nukrypo kitur. Pretenzijos į teises dažnai labiau siekia patenkinti kokią nors interesų grupę arba padalinti žmoniją į pogrupius“, – priduriama JAV politiko straipsnyje.

Žmogaus teisės ir tarptautinės organizacijos

Pasak jo, tokia sumaištimi naudojasi priespaudos režimai, patys apsimesdami laisvės šaukliais. Kai sovietai kalbėjo apie kolektyvines ekonomines ir pilietines teises, niekas netikėjo, kad tai iš tiesų buvo laisvės siekimas. Tačiau po Šaltojo Karo pabaigos daug žmogaus teisių advokatų pradėjo elgtis panašiai, išrasdami teises dėl siekiamos politinės naudos.

„Komisijos darbas gali padėti perorientuoti tarptautines institucijas, tokias kaip Jungtinės Tautos, kurių uždavinys yra saugoti žmogaus teises, link pradinės misijos. Daug kas priėmė tai, kad padaugėjo pretenzijų į naujas teises ar net jas skatino reikšti, bet visai nededa rimtų pastangų apsaugoti pamatines laisves. Žmogaus teisių gynimas parado savo ankstesnį pavidalą ir tapo labiau industrija nei moraliniu kompasu. „Kalbos apie teises“ tapo nuolatiniu vidinių politinių diskusijų elementu, be jokių rimtų pastangų išskirti tai, ką tos teisės reiškia ir iš kur jos kyla“, – pareiškė JAV valstybės departamento sekretorius.

Kritika

Toks „Neatimamų teisių komisijos“ pristatymas nudžiugino ne visus. Ypač jos darbu iš anksto abejojo įvairių seksualinių mažumų organizacijų aktyvistai, kurie kaip tik šiuo metu stengiasi valstybių ar tarptautinėje teisėje įtvirtinti savo gyvenimo būdą, interesus ir pasirinkimus atspindinčius principus kaip visuotines žmogaus teises. Įžvelgdami grėsmę savo siekiams, jie negaili griežčiausių epitetų – „anti-teisės“, religinis fundamentalizmas, panieka žmogaus autonomijai ir apsisprendimui. 

Jiems įtarimą kelia tai, kad komisijos nariai yra priskiriami konservatyviems akademikams, kurie savo analizėje gali vadovautis prigimtine teise. Skeptiškai atsiliepiama apie komisijos pirmininkę, žinomą Harvardo universiteto teisės profesorę Mary Ann Glendon dėl to, kad ji yra katalikė, buvusi ambasadorė prie Šventojo Sosto, viešai pasisakiusi prieš prezidento Obamos politiką abortų klausimu. Prisiminta, kad dabartinė JAV valdžia kelis kartus iš tarptautinių dokumentų pabandė išbraukti gender, socialinės lyties, pobūdžio apibrėžimus, pamatinius argumentuojant už tos pačios lyties santuokas, pripažįstant translyčių asmenų reikalavimus ir panašiais klausimais. (RK / VaticanNews)

2019 liepos 10, 13:40