Dėl sūnaus

Po sūnaus sušaudymo Tamara Čikunova įkūrė asociaciją „Motinos prieš mirties bausmę ir kankinimus“. Moteris keliauja po buvusios sovietinės erdvės šalis, kuriose dar galioja mirties bausmė, ir pasakoja savo istoriją kaip įspėjimą. Jos atkaklumo ir bendraminčių pagalbos dėka pavyko įtikinti Uzbekistano įstatymo leidėjus irmirties bausmės buvo panaikinta.

Ramiai sau gyvenome Taškente iki tos prakeiktos 1999 m. balandžio 17 dienos, pasakoja Tamara. Į sūnaus darbovietę atėjo trys neuniformuoti pareigūnai ir jį išsivedė. Kaip motina bandė sužinoti, kas nutiko, buvo atsakyta, kad nėra reikalo jaudintis, nes viskas greit bus išsiaiškinta. Netrukus milicija pasibeldė ir Tamaros duris. Tardymas truko 12 valandų. Kai po kurio laiko buvo jai leista susitikti su suimtu sūnumi, jis buvo taip sumuštas, kad motina jį vos atpažino. Sūnus buvo kaltinamas dviejų žmonių nužudymu. Tardytojai reikalavo, kad jis prisipažintų, o neprisipažįstant mušė ir kankino. Kol galiausiai jį palaužė. Dimitrijus pasirašė jam pakištą prisipažinimo tekstą. 1999 lapkričio 11-ąją buvo paskelbtas mirties nuosprendis. Motinai su nuteistuoju sūnumi leista susitikti tik vieną kartą. Po gero pusmečio, 2000-ųjų liepos 10-ąją Dimitrijus buvo sušaudytas Taškento kalėjime. Po keturiasdešimties dienų Tamarą pasiekė paskutinis iš kalėjimo rašytas sūnaus laiškas. Atsisveikindamas sūnus vėl pakartojo, kad jis nekaltas.

Motina atleido neteisingumo kaltininkams, be keršto susitaikė su netektimi, tačiau nesusitaikė su neteisingumu. Po kelerių metų pasiekė, kad jos sūnau byla būtų peržiūrėta. Teismas nustatė, kad buvo padaryta klaida ir 2005 m. buvo paskelbtas sušaudytąjį reabilituojantis nuosprendis. Užmezgusi ryšius su kitų mirties bausme nuteistųjų šeimomis, taip pat su Romoje savo centrą turinčia už mirties bausmės panaikinimą kovojančia Šv. Egidijaus bendruomene, Tamara įkūrė asociaciją „Motinos prieš mirties bausmę ir kankinimus“. Jos ir kitų dėka pasiekta, kad Uzbekistanas 2008 m. sausį tapo 134-ąją pasaulio valstybe panaikinusia mirties bausmę.