Kardinolas A. Bagnasco. Europos dovana pasauliui
Kardinolas palinkėjo, kad naujoje Europarlamento sudėtyje netrūktų „protingumo ir nuolankumo“. Šių dviejų savybių reikia tam, kad įvairūs subjektai galėtų vieni kitus girdėti, suprasti, susikalbėti ir pasiekti tikrą sintezę. Tokia sintezė nėra vienodinanti, negimdo priešiškų tautų ir kultūrų reakcijų. Europos Sąjungai reikia didesnio demokratijos laipsnio. Europos parlamentas turi mažiau prerogatyvų, nei Europos komisija, kuri nėra renkama.
Italų kardinolas neaplenkė vertybių klausimo. Šiandien stebima tikra alergija vertybėms, ypač universalioms, galiojančioms kiekvieno laiko kiekvienam žmogui. Viena iš tokių vertybių yra tiesos ieškojimas, tiesos ieškojimo idealas. Senoji Atėnų demokratija vadovavosi tokiu idealu, kuris šiandien yra pamirštamas arba neigiamas. Tai yra klaida. Tai tarsi savo „sielos“ neigimas.
Pasak kardinolo Bagnasco, tiesa, kad tapatybės sąvoka gali būti blogai suprasta ir panaudota vietoj vėzdo, kaip ir suabsoliutintas suverenitetas. Tačiau taip pat galima sveika tapatybės samprata, be patologiškų „-izmų“, kurie kliudo bendram keliui. Vienas iš pagrindinių veiksnių, kuris gimdo ekstremizmą yra baimė, ypač baimė būti ignoruojamais. Vaistas yra įvairių tapatybių priėmimas ir vertinimas.
Italų ganytojas atkreipė dėmesį į tai, ką galima pavadinti Europos misija pasaulyje: kilnią žmogaus asmens sampratą, kilniojo jo orumo pagrindo siūlymą. Šio pagrindo nėra konstitucinėse chartijose, tačiau yra jų prielaidose. Ir dėl to reikia Europos vienybės: jos pasidalijimas, susiskaldymas tai, ką ji turi pasakyti paverčia pigia preke rinkoje, kurioje svarbiausi tampa stipriausiųjų troškimai. Tai išreiškia „bendruomeniškos Europos“ sąvoka, kurios šviesoje bendra Europa yra kažkas daugiau, nei paprasta prekybinė sąjunga.
Italų dienraščio „La Stampa“ žurnalistas kardinolo Bagnasco paklausė apie jautrų migracijos ir migrantų klausimą. Pasak kardinolo, šiuo metu Europa neturi aiškios ir tvirtos migracijos politikos. Dabartinė politika nėra tvari, ji greičiau yra reakcija į baimes, skubių problemų ar trukdžių sprendimas. Reikia bendros, plačios ir iniciatyvios vizijos, kuri nėra paprasta neveiksminga ir nehumaniška gynyba. Reikia žvelgti toliau į ateitį: prognozuojama, kad iki 2050 metų Afrikos gyventojų skaičius gali pasiekti du milijardus, o tai paveiks Europą ir visą pasaulį.
Europai taip reikia krikščionybės, kaip mums reikia žinoti kas mūsų tėvas ir motina. Turime pažinoti savo šaknis, savo pradžią, neapsiribodami „Prancūzų revoliucija“. Be savo šaknų nežinosime, kas esame ir kur turime eiti. Istorinio-kultūrinio tęstinumo praradimas tampa nevaisingumu ir pasimetimu. Todėl, pabrėžė kardinolas Angelo Bagnasco, Bažnyčia ir krikščionių bendruomenės turi liudyti ir padėti Europai atskleisti savo kilmę: Evangeliją, kurioje yra didžioji Europos kontinento dovana pasauliui – žmogaus samprata, jo tapatybė, jo kilmė ir jo tikslas. Neatimamo žmogaus orumo principas gimė krikščionybėje, o ne vėlesniuose istoriniuose perioduose. (RK / Vatican News)
