JTO Saugumo taryboje diskutuota apie seksualinį smurtą konfliktuose JTO Saugumo taryboje diskutuota apie seksualinį smurtą konfliktuose 

Seksualinis smurtas kaip ginklas

Arkivyskupas Bernardito Auza, nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas Jungtinių Tautų Organizacijoje, pasisakė Saugumo tarybos debatuose apie „Moteris, taiką ir saugumą“, seksualinio smurto konfliktuose tema. Su konfliktais susijęs seksualinis smurtas apima išprievartavimą, seksualinę vergovę, priverstinę prostituciją, priverstinį abortą, priverstinę sterilizaciją, priverstinę santuoką ir priverstinį nėštumą. Tokį smurtą dažniausiai patiria mergaitės, merginos ir moterys, tačiau taipogi patirti berniukai ir vyrai.

Agresoriai yra ginkluotų grupuočių nariai, priklausantys valstybinėms arba nevalstybinėms pajėgoms. Aukos dažniausia yra etninių ir religinių mažumų nariai. Seksualinis smurtas dažnas situacijose, kuriose valstybės institucijos ar teisėsauga nebeturi jokios kontrolės, yra žlugusios ar neveiksnios, agresoriai jaučiasi nebaudžiami. Seksualinis smurtas konfliktuose dažnai susijęs su tokiais reiškiniais, kaip prekyba žmonėmis ar jų pavergimas, terorizmas. Bendra seksualinio smurto prielaida yra žemas moters statusas, orumo pripažinimo ir lygybės pripažinimo trūkumas, pažymima 2019 metų kovo 29 dienos JT ataskaitoje apie su konfliktais susijusį seksualinį smurtą.

Joje nurodoma, jog patikrintų duomenų apie tokius nusikaltimus gauta iš devyniolikos kraštų. Dažniausiai juos vykdo nevyriausybinės grupuotės. Kai kurios iš jų yra pripažįstamos teroristinėmis. Jungtinių Tautų ataskaitoje pažymima, jog seksualinis smurtas nėra vien spontaniški ginkluotų grupių narių nusikaltimai, bet kryptinga strategija, kuria siekiama įbauginti, pažeminti, palaužti, išvyti, kontroliuoti.

Kaip minėta, seksualinis smurtas yra glaudžiai susijęs su vergove: seksualinės vergės ar vergai „dovanojami“ kovotojams už “nuopelnus“, įsigyjami tam, kad pabrėžtų statusą. Toks smurtas taip pat susijęs su migracija: dešimtys milijonų žmonių dėl konfliktų, gamtinių nelaimių ar skurdo palieka namus, tampa nelegaliais ir beteisiais migrantais, kurie neturi galimybių pasipriešinti piktavaliams, ypač organizuotiems ir ginkluotiems.

Tarsi viso to būtų negana, aukų kančios neapsiriboja pačiu seksualiniu smurtu ar pavergimu. Viena vertus, toks smurtas palieka gilias ir ilgalaikes pasekmes jų savijautai ir pasaulio suvokimui. Dažnai seksualinis smurtas patiriamas su kitomis smurto formomis, kurios lemia invalidumą, jo metu gali būti perduotos mirtinos ligos, kaip AIDS. Antra vertus, seksualinio smurto aukos dažnai yra stigmatizuojamos ir diskriminuojamos bendruomenėje ar visuomenėje, kaip ir po seksualinio smurto gimę vaikai.  

Daugiausia su konfliktais susijusio seksualinio smurto aukų yra Centrinėje Afrikos Respublikoje, Kongo Demokratinėje Respublikoje, Irake, Sirijoje, Libijoje, Malyje, Somalyje, Pietų Sudane ir Sudane, Mianmare, Jemene, Nepale, Šri Lankoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Burundyje ir Nigerijoje.   

„Ši tema, deja, yra gerai žinoma Saugumo tarybos nariams. (...) Seksualinė prievarta, kuri naudojama kaip karo ginklas tam, kad palenktų ir pažemintų aukas, sužalotų jas fiziškai, emociškai ir psichologiškai, labai paveikia ir bendruomenes, kurioms aukos priklauso ir iš kurių jos kartais išstumiamos“, – sakė arkivyskupas Auza.

„Tyla turi būti nutraukta. Mes negalime likti abejingi, kai nekaltieji taip labai kenčia tokį žiaurumą. Nebaudžiamumas turi būti pakeistas teisingumu ir reabilitacija“, – tęsė Šventojo Sosto stebėtojas, priminęs 1325 Saugumo tarybos rezoliuciją, kuria prašoma konfliktuose imtis specialių priemonių, kad merginos ir moterys būtų apsaugotos nuo išprievartavimų ir kito seksualinio piktnaudžiavimo. Antras vertus, būtent aukos gali tapti galingais balsais už taiką ir teisingumą. Reikia sudaryti sąlygas, kad tiek aukos, tiek visos moterys galėtų dalyvauti taikos ir saugumo pastangose. 

Šventojo Sosto diplomatas paminėjo dar kelis akcentus. Ypatingai apgailestautina, jog seksualiniu smurtu yra nusikaltę ne vien sukilėliai ir teroristų gaujos, bet ir tie, kurie su Jungtinių Tautų vėliava atvyksta tarnauti kilniai taikos palaikymo misijai. Pagirtina, jog tai pripažinta ir imtasi priemonių.

Jei tyla ir socialinė žymė kankina seksualinį smurtą patyrusias moteris, kai kuriuose kultūriniuose kontekstuose dar slogesnė tyla lydi smurtą patyrusius berniukus ir vyrus. Apie tai reikia kalbėti ir jiems padėti.

Kalbėdamas sunkiu ir jautriu dėl seksualinio smurto gimusių vaikų klausimu, arkivyskupas pabrėžė, kad Šventojo Sosto akimis tai nekalti gyvenimai, kurie turi sulaukti tokio pat pripažinimo, kaip ir visi vaikai, nebūti atstumti. Tai gali būti nelengva, todėl reikia specialių gydymo ir susitaikymo programų. (RK / Vatican News)

2019 balandžio 26, 15:57