„Islamo valstybės“ pabaiga ir viltys dėl įkaitų
2014 metais „Islamo valstybės“ grupuotė kontroliavo apie 100 000 kvadratinių kilometrų plotą Sirijoje ir Irake, jos propagandinės priemonės minėjo dar didesnius skaičius. Šiandien ši teritorija susitraukė iki mažyčio ploto, kurio kraštinės matuojamos keliais kilometrais ir kurio valandos suskaičiuotos: jau vasario pradžioje į koaliciją prieš „Islamo valstybę“ susibūrusios pajėgos ją pradėjo supti ir pradėjo paskutinį mūšį. Per mėnesį apsupties iš apylinkių išvyko tūkstančiai civilių ir pasidavė šimtai džihadistų. Tačiau dar, spėjama, keli šimtai Baghuzo gyvenvietėje likusių ekstremistų pasiduoti nežada. Tarp jų nemažai iš kitų šalių atvykusių ir trauktis nebeturinčių kur kovotojų, patikėjusių „Islamo valstybės“ miražu apie idealią islamišką valstybę, kuri tikrovėje tapo vienu iš barbariškiausių eksperimentų naujausiais laikais.
Šiame kontekste kyla daug klausimų dėl „Islamo valstybės“ įkaitų. Ši teroristinė organizacija pagrobė tūkstančius žmonių. Keli tūkstančiai moterų jazidžių buvo pagrobta tam, kad tarnautų kaip namų ir seksualinio išnaudojimo vergės. „Islamo valstybė“ pagrobė daugybę vaikų, kuriuos stengėsi indoktrinuoti, siuntė į pirmas kovų linijas. Dar kitais civiliais buvo ne kartą naudojamasi kaip gyvaisiais skydais. Daug žmonių buvo pagrobta siekiant išpirkos. Vykstant kovoms ir teroristams apleidžiant savo pozicijas, ne kartą įkaitai – moterys, vaikai ir vyrai – buvo aptikti nebegyvi, nes, viena vertus, ekstremistams jų nebereikėjo, antra vertus, jų nenorėjo palikti gyvų.
Tačiau spėjama, kad kai kuriuos įkaitus, už kuriuos tikimasi gauti lengvatų, islamistai arba kitos kriminalinės grupuotės, kurios mainais už kažką juos perėmė į savo rankas, dar laiko gyvus. Galima priminti, kad 2013 metais dingo Paolo Dall’Oglio. Šis jėzuitas italas, Sirijoje pragyvenęs daug metų, vyko susitikti su islamistais ir derėtis dėl įkaitų ir humanitarinės pagalbos, kai pats buvo pagrobtas. Panašiomis aplinkybėmis dingo graikų ortodoksų metropolitas Boulos al-Yazigi ir sirų ortodoksų vyskupas Gregorios Yohanna Ibrahim, abu iš Sirijos miesto Alepo. Kelerių metų bėgyje apie juos sklido prieštaringos žinios: kartais jie buvo paskelbiami žuvusiais, kartais pasigirsdavo gandų, jog juos kas nors matė vienoje ar kitoje kovotojų stovykloje arba kad vyksta derybos dėl jų išlaisvinimo sąlygų. Vis dėlto tikrų, patikrintų žinių trūko ir trūksta.
Kovo pradžioje Libano dienraštis al-Akhbar arabų kalba vėl įžiebė vilties kibirkštį, kad kai kas iš šių įkaitų gali būti gyvas: dienraštis parašė, kad vyksta derybos dėl poros tuzinų asmenų išlaisvinimo, tarp kurių gali būti tiek italų jėzuitas, tiek metropolitas Gregorios Yohanna Ibrahim. Tačiau karinė ir civilinė valdžia to nepatvirtino. (RK / Vatican News)
