Šv. Tomo bažnyčia Mosule buvo nuniokota, tačiau nenugriauta Šv. Tomo bažnyčia Mosule buvo nuniokota, tačiau nenugriauta 

Irakui reikia „nacionalinio pakto“

Kaip ant karo griuvėsių sukurti valstybę, kurioje nė viena etninė ir religinė grupė nebūtų paversta antraeiliais piliečiais, kurioje nebūtų užprogramuotos naujas konfliktas? Tai didysis klausimas, išreiškiantis visų geros valios žmonių nerimą, pavojingai susiskaldžiusioje Irako visuomenėje.

Bagdado chaldėjų patriarchas kardinolas Louis Sako kovo pradžioje pasiuntė laišką Irako prezidentui Barhamui Salihui, kuriame, jau ne pirmą kartą, kviečia visus sudaryti „nacionalinį susitarimą“ dėl saugumo, ekonomikos, suvereniteto ir piliečių teisių, kuris taptų prielaida susitaikinimui, tarpusavio pagarbai, pasitikėjimo vienas kitu gaivinimui.

„Nacionalinė vienybė visai nereiškia natūralaus požiūrių skirtingumo pašalinimo, bet padeda žmonėms priimti vienas kitą ir gyventi santarvėje. Eidami tokiu keliu mes būsime pajėgūs pasivyti likusį civilizuotą pasaulį“, – rašo kardinolas Sako.

Jo vadovaujama chaldėjų apeigų Bažnyčia, padedama tarptautinių katalikiškų humanitarinių organizacijų, daro viską, ką gali, dėl savo narių ir visų irakiečių ateities: pirmiausia tai pagalba šeimoms vėl įsikurti savo namuose, pradėti nedidelį šeimos verslą. Chaldėjai taip pat stengiasi atverti mokyklų ir sveikatos priežiūros centrų duris. Viso to reikia vilties dėl ateities žiežirbai įpūsti arba jos ugniai palaikyti žmonių širdyse: šiuo metu yra rimtų abejonių ar krikščionybė Artimuosiuose Rytuose nebuvo pakirsta taip, kad per keletą kartų gali visai išnykti dėl migracijos, dėl priešiškos daugumos politikos.

Svarbu vėl susitaikinti ir tirpdyti nuoskaudas, kurių netrūksta, nes vienas iš „Islamo valstybės“ teroristinės organizacijos sėkmės veiksnių buvo tas, kad praeityje ji sulaukė nemažai paramos iš vietos musulmonų sunitų. Ne vienas iš jų tapo „Islamo valstybės“ kovotoju ar dirbo jos infrastruktūroje, diskriminavusioje krikščionis ir kitas mažumas.

Viena iš tokių susitaikinimo iniciatyvų buvo paskutiniąją vasario dieną Mosule, buvusioje „Islamo valstybės“ sostinėje, surengtos pamaldos šv. Tomo sirų apeigų katalikų bažnyčioje, vienoje iš seniausių mieste. Ji buvo nuniokota, apgadinta, tačiau nenugriauta ir nesusprogdinta, kaip dešimtys kitų. Vasario 28 čia buvo aukotos Mišios už taiką, į kurias buvo pakviesti ir dalyvavo musulmonų, jazidų, šabachų (šiitų), kurdų ir turkmėnų bendruomenių ar organizacijų atstovai. Maldai už taiką vadovavo sirų katalikų vyskupas Boutros Moshi, dalyvavo chaldėjų arkivyskupas Najib Mikhail Moussa OP. Mosulas ir ypač šalia jo plytinti Ninevės lyguma buvo tūkstančių krikščionių šeimų tėvynė. Jei į lygumos kaimus ir miestelius krikščionių dalis sugrįžo, į Mosulą sugrįžti išdrįso tik kelios dešimtys iš jų. Ne vien todėl, kad jų namai gali būti sugriauti, ne vien baiminantis pavienių ekstremistų, bet ir nusikaltėlių grupuočių, kurios užėmė šeimininkų apleistus būstus. (RK / Vatican News)

2019 kovo 07, 12:29