Tomosas šv. Sofijos ortodoksų katedroje Kijeve Tomosas šv. Sofijos ortodoksų katedroje Kijeve 

Į Kijevą pargabentas ortodoksų Bažnyčios pripažinimo aktas

Sausio 5 dieną Stambule, Konstantinopolio ortodoksų patriarchas Baltramiejus pasirašė autokefalinės (savarankiškos) ortodoksų Bažnyčios pripažinimo aktą, Tomosą, dalyvaujant gruodžio 15 dieną išrinktam Ukrainos ortodoksų Bažnyčios primui Epifanijui ir jo palydai, taip pat valstybės delegacijai, kuriai vadovavo prezidentas P. Porošenka. Sausio 6 dieną šis aktas buvo oficialiai įteiktas metropolitui Epifanijui, o sausio 7-ąją, Ukrainoje švenčiant Kalėdas pagal Julijaus kalendorių, jau viešai išstatytas šv. Sofijos katedroje Kijeve.

 Šie įvykiai pastarosiomis dienomis buvo viso ortodoksų pasaulio dėmesio centre. Maskvos patriarchatas Ukrainą laiko savo kanonine teritorija ir tvirtina, kad joje teisėtai veikia tik nuo jo priklausanti ortodoksų Bažnyčia, o kitos tikinčiųjų bendruomenės yra schizmatikai. Jų bendruomenių įtraukimas į naują Bažnyčią, sukurtą patriarcho Baltramiejaus pripažinimo aktu, to nepakeitė, priešingai, patį Baltramiejų padarė schizmos bendrininku. Konstantinopolio patriarchatas atmeta Maskvos kanonines pretenzijas ir gina savo teisę suteikti autokefaliją, kaip kad ją neseniai suteikė Lenkijos ar Čekų ir Slovakijos ortodoksų Bažnyčioms, kurios buvo pripažintos ir likusiame ortodoksų pasaulyje. Ir Ukrainos atveju Baltramiejus paprašė kitų kanoninių ortodoksų Bažnyčių tai padaryti, kai tuo tarpu Maskvos patriarchas Kirilas pasiuntė priešingo turinio prašymą. Daug apžvalgininkų pastebi, kad tai ilgalaikės krizės pradžia. Kita vertus, apžvelgus kad ir pastarųjų 100 metų istoriją, tokie Konstantinopolio ir Maskvos patriarchatų santykiai nėra naujiena ar išimtis. (RK / Vatican News)

2019 sausio 08, 18:20