Beta versija

Cerca

Vatican News
Pagalba maistu Jemenui Pagalba maistu Jemenui  (AFP or licensors)

Kova prieš skurdą prasideda nuo gero maisto

Rugsėjį paskelbta naujausia JT Žemės ūkio ir Maisto organizacijos (FAO) ataskaita apie maisto saugos ir mitybos būklę pasaulyje praneša, jog „trečius metus iš eilės badmiriavimas pasaulyje augo“, paliesdamas šimtus milijonų žmonių.

Kai kalbama apie išsivystymą, dažnai pirmiausia galvojama apie išsivysčiusią ekonomiką, apie pramonę. Tačiau išsivystymas susideda iš įvairių matmenų, kaip kad socialinė apsauga ir solidarumas, iš taikos ir teisingumo užtikrinimo. Dar vienas matmuo, iš tiesų pamatinis, yra maisto, ne vien kiekio, bet ir pakankamos kokybės prieinamumas. Situacija, kai valgomas nepakankamai vitaminų ir mineralų turintis maistas, taip pat gali būti pavadintas „nematomu badu“. Tiek išsekimas, tiek nutukimas yra blogos mitybos ženklai.

Nepakankama arba nekokybiška mityba gali lemti ne vien visą eilę sunkių ligų, bet neigiamai paveikia ir smegenų vystymąsi, vaiko psichinę raidą, jo sugebėjimą mokytis ir pažangą mokykloje, jo emocinę pusiausvyrą. Šios badmiriavimo pasekmės yra ilgalaikės, jos neišnyksta tada, kai maisto nebetrūksta. Kitaip tariant, pamatinis žingsnis, tarptautinei bendruomenei Jungtinių Tautų plane iki 2030 metų užsimojus išrauti absoliutų skurdą, yra pakankamo kiekio ir sveiko maisto prieinamumas jau šiandien, ypač vaikams.

Tačiau rugsėjį paskelbta naujausia JT Žemės ūkio ir Maisto organizacijos (FAO) ataskaita apie maisto saugos ir mitybos būklę pasaulyje praneša neoptimistišką žinią – „trečius metus iš eilės badmiriavimas pasaulyje augo“. Ataskaita vertina, kad per 821 milijoną asmenų patiria chronišką maisto, kiekybės arba kokybės prasme, trūkumą. Šiame kontekste liūdnai lyderiauja Afrika, tačiau dideliais skaičiais taip pat pasižymi lotynų Amerika ir Azija. Antai, dėl gero maisto trūkumo atrofiškų vaikų iki penkerių metų amžiaus Indijoje skaičius vertinamas daugiau nei 48 milijonais. Tai trečdalis visų atrofiškų vaikų. FAO ataskaitoje priduriama, jog „gėdinga“, kad šiandien kas trečiai gimdymo amžiaus moteriai pasaulyje pasireiškia mažakraujystė (anemija), kuri žalinga ne vien joms, bet ir vaikams.

Tai papiktinančiai kontrastuoja su duomenimis apie maisto iššvaistymą turtinguose regionuose. 2017 metais paskelbtas vertinimas, jog kasmet vien Europos Sąjungoje iššvaistoma per 88 milijonus tonų maisto už 143 milijardus eurų.

Katalikų Bažnyčia vaidina svarbų vaidmenį pasaulio vystymesi ir, globaliniu lygiu, palaiko arba prisideda prie tūkstančių sveikatos apsaugos, švietimo ir kitokių projektų. Didelė dalis projektų yra orientuoti būtent į maisto bei geriamo vandens užtikrinimą: tiek netikėtų katastrofų ar ilgalaikių sausrų atveju, tiek investuojant į žemės ūkio projektus, formuojant asmenis, suteikiant priemones, įrengiant šulinius.

„Maisto saugos ir sveikos dietos“ temos, praėjus kelioms dienoms po JT Žemės ūkio ir Maisto agentūros ataskaitos paskelbimo, ėmėsi ir Popiežiškoji mokslų akademija, surengusi darbinį seminarą, skirtą aptarti geriausius būdus gerinti maisto prieinamumą visiems.

Tarp pranešėjų buvo pats Popiežiškosios mokslų akademijos pirmininkas profesorius Joachimas von Braunas, kuris yra maisto ekonomikos ekspertas, buvęs Tarptautinio maisto politikos instituto Vašingtone direktorius, Tarptautinės žemės ūkio ekonomistų asociacijos pirmininkas, konsultavęs Vokietijos vyriausybę, Jungtines Tautas ir kitas organizacijas. Greta jo – daug kitų tyrimų arba praktiniame lauke dirbančių mokslininkų, organizacijų ir programų vadovų, vyriausybių pareigūnų, kaip kad Pawan Agarwal, kuris yra Indijos maisto saugos ir standartų komisijos direktorius. (RK / Vatican News)

2018 rugsėjo 30, 15:51