Beta versija

Cerca

Vatican News
Hirošima Hirošima  (ANSA)

Japonijoje minimos Hirošimos ir Nagasakio metinės

Šiomis dienomis Japonijoje minimos atominių bombų numetimo ant Hirošimos ir Nagasakio 73-osios metines. Hirošima buvo subombarduota 1945 m. rugpjūčio 6 d.; Nagasakis – rugpjūčio 9 d. Katalikų Bažnyčia Japonijoje žuvusius dviejų miestų gyventojus pagerbia kasmet minėdama „Dešimt dienų už taiką“.

Šiemetinio minėjimo proga paskelbtame laiške Japonijos Vyskupų konferencijos pirmininkas, Nagasakio arkivyskupas Juozapas Mitsuaki Takami, primena popiežiaus Pranciškaus gestą – šių metų sausio mėnesį grįždamas iš apaštališkosios kelionės į Čilę ir Peru, lėktuve susitikęs su žurnalistais popiežius Pranciškus jiems parodė nuotrauką, kurioje JAV kariuomenės fotografas užfiksavo japonų berniuką, subombarduotame Nagasakio mieste. „Tokie yra karo vaisiai“ - tąkart pasakė popiežius, tokiu būdu išsakydamas savo pritarimą tarptautinės bendruomenės bandymams uždrausti branduolinių ginklų gamybą, platinimą ir naudojimą.

Nagasakio arkivyskupas „Dešimties dienų už taiką“ proga paskelbtame savo tekste primena, kad šiemet sukanka 100 metų nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos. Šiemet taip pat minimos Indijos nepriklausomybės tėvo Mahatma Gandhi nužudymo 70-osios metinės ir kovotojo už afroamerikiečių pilietines teises Martino Lutherio Kingo nužudymo 50-osios metinės. Visos šios sukaktys, pasak japono vyskupo, mus verčia pamąstyti apie karą ir taiką.

Po Pirmojo pasaulinio karo įkurta Tautų Sąjunga buvo užsibrėžusi tikslą saugoti taiką ir siekti, kad visos valstybės atmestų karą kaip tarptautinių ginčų sprendimo būdą bei kaip nacionalinės politikos instrumentą santykiuose su kitomis valstybėmis. Nors nei tautų Sąjunga, nei po Antrojo pasaulinio karo įkurta Jungtinių Tautų organizacija nepasiekė visų savo užsibrėžtų, tačiau Nagasakio vyskupas atkreipia dėmesį, kad vis dėlto per dvidešimtąjį amžių, o ypač jo antrojo pusėje ir pabaigoje, maždaug šimtas buvusių Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Sovietų Sąjungos, taip pat ir Jungtinių Valstijų kolonijų pasiekė savo nepriklausomybę. Pasak vyskupo, taip pat nevalia užmiršti, kad taikos siekimas bei žmogaus teisių  apsauga tapo visuotiniu tikslu, nors ir jo įgyvendinimui trukdo rimti regioniniai konfliktai, terorizmas, branduolinių ginklų keliams pavojus, pabėgėlių problemos, įvairiomis formomis pasireiškianti diskriminacija, ekonominiai skirtumai tarp valstybių ir jų generuojama nesantaika.

Labai svarbi ir ypač jam, kaip Nagasakio arkivyskupui, labai aktuali buvo praėjusių metų liepos mėnesį 122 šalių - Jungtinių Tautų organizacijos narių – paskelbta sutartis dėl branduolių ginklų uždraudimo. Branduolinius ginklus turinčios valstybės jos nepasirašė, o iki šiol sutartį ratifikavo vos keliolika šalių.

Vyskupas su apgailestavimu konstatuoja, kad vis dar labai stipri yra idėja, jog branduolinis ginklas yra labai paveiki atgrasymo priemonė, o tuo pačiu ir taikos bei jėgų pusiausvyros garantas. Tačiau, pasak Nagasakio arkivyskupo, nepakankamai rimtai įvertinamas faktas, kad branduolinių ginklų turėjimas yra atsakingas už ginklavimosi varžybas, kurios savo ruožtu, lemia ekonominę priklausomybę nuo ginklų pramonės ir nuo ginklų paklausos, kad šie veiksniai formuoja valstybių politiką.

Taikos palaikymas naudojant atgrasymo politiką savaime ugdo tokius veiksnius kaip priešiškumas, nepasitikėjimas, griauna tarpusavio supratimo pamatus. Pasak vyskupo, atgrasymo politika, jos pasekmėje susiformavusios nesubalansuotos ekonominės politikos, generuoja ir kitas rimtas problemas, tokias kaip ekologinė krizė, skurdas, migrantų ir pabėgėlių srautai. Tos pačios kilmės, pasak vyskupo, yra ir kibernetinės atakos, skaitmeninių informacijos skelbimo priemonių naudojimas neapykantos skleidimui, šalims, etninėms ir religinėms grupėms kenkiančių stereotipų kūrimas.

Mes skelbiame, sako Nagasakio arkivyskupas, kad visi žmonės turi orumą, nes jie skurti pagal Dievo paveikslą ir panašumą, dėl to ir visa žmonija yra viena Dievo vaikų šeima. Remdamiesi šiuo įsitikinimu, turime vieni kitus mylėti, jaustis vieni už kitus atsakomybę. Taip pat turime pareigą atidžiai stebėti kas dedasi pasaulyje ir reikalauti, kad politiniai lyderiai palaikytų kantrų tarpusavio dialogą, siektų ne savo interesų, bet visų naudos ir taikos.  (JM / VaticanNews)

2018 rugpjūčio 06, 17:35