Į UNESCO sąrašą įtrauktos slaptųjų krikščionių vietos Japonijoje

Pastarosiomis dienomis UNESCO suvažiavime Bahreine buvo papildytas garsusis Pasaulio paveldo sąrašas. Prie į jį jau įtrauktų krikščioniškosios civilizacijos paminklų pridėti dar du: Naumburgo katedra Vokietijoje, kuri pradėta statyti 1028 metais. Pirmieji jos statytojai ją statė pagal romaniškojo stiliaus, o vėlyvieji – pagal gotikinio stiliaus kanonus. Ji papuošta įspūdingomis statulomis. Į UNESCO sąrašą taip pat įtraukta dvylika vietovių ir objektų pietinėje Japonijoje, kurios yra susijusios su vadinamaisiais „slaptaisiais krikščionimis“.

1549 metais jėzuitas misionierius Pranciškus Ksaveras  ir du jo bičiuliai pradėjo labai vaisingą apaštalinį darbą Japonijoje, tačiau po keliasdešimties metų valdžios ir kariniai autoritetai pradėjo persekioti krikščionių bendruomenę, baimindamiesi, kad, pavyzdžiui, jomis gali pasinaudoti Europos kolonijinės galybės. Persekiojimo metu imtasi kraštutinių priemonių: 1597 metais Nagasakyje viešos egzekucijos metu gyvybę prarado 20 japonų krikščionys ir šeši misionieriai, jie paskelbti šventaisiais. Tačiau jie buvo tik vieni iš pirmųjų kankinių. Po 1637 metų Šimabaros mūšio, palikusio didelį pėdsaką Japonijos istorijoje, krikščionys neteko visų užtarėjų ir pasitraukė į pogrindį. Tuo pat metu Japonija save izoliavo nuo likusio pasaulio, palikdama tik keletą suvaržytų ir kontroliuojamų prekybos kanalų. Durys buvo aklinai uždarytos ir misionieriams.

Tokia padėtis tęsėsi per 250 metų iki 19 amžiaus antros pusės, kai Japonija vėl buvo priversta atidaryti savo sienas. Ir koks buvo vėl iš naujo atvykusių misionierių nustebimas, kai po kurio laiko paaiškėjo, kad šalyje tebėra tūkstančiai krikščionių, kurie savo tikėjimą praktikavo labai slaptai. Jie vadinami „kakure kirishitan“.   

Beje, birželio 28 dieną kardinolo titulą gavęs Osakos arkivyskupas Manyo Maeda taip pat yra kilęs iš „slaptųjų krikščionių“ linijos. Jo prosenelis, žvejas iš Goto salos, buvo vienas iš „kakure kirishitan“. (RK / Vatican News)