Eritrėjos ir Etiopijos katalikai meldžiasi, kad taika būtų tvari
Liepos 1-ąją dieną, sekmadienio vidudienio maldos metu, popiežius Pranciškus sakė: „tarp daugybės konfliktų privalu atkreipti dėmesį į iniciatyvą, kurią galima pavadinti istorine, galima pasakyti, jog tai gera naujiena: šiomis dienomis, po dvidešimties metų, Etiopijos ir Eritrėjos vyriausybės vėl pradėjo kalbėtis apie taiką. Tegu šis susitikimas įžiebia vilties žiburį šioms dviem Afrikos Rago šalims ir visam Afrikos kontinentui“,
Ir iš tiesų, liepos 9 dieną Eritrėjos ir Etiopijos vadovai pasirašė „Bendrą taikos ir draugystės deklaraciją“, kuria pagaliau išsprendžiamas sienų klausimas bei pasižadama atnaujinti tarpusavio ryšius: atidaryti ambasadas, atnaujinti skrydžius, atverti kelius, megzti prekybą. Tarptautinė bendruomenė, Jungtinių Tautų Organizacija, pasaulio vyriausybės pasveikino šį susitarimą.
Galima priminti, jog 19 amžiaus pabaigoje ir 20 amžiaus pirmoje pusėje Eritrėjos ir Etiopijos teritorijos sudarė vieną vienetą, tačiau pasibaigus kolonizacijos laikotarpiui prasidėjo tris dešimtmečius trukęs tarpusavio konfliktas. Galiausiai Eritrėjos atsiskyrimas nuo Etiopijos buvo pripažintas, jos sostine tapo Asmaros miestas. Tačiau sienų klausimas nebuvo išspręstas ir 1998 -2000 metų laikotarpiu vėl kilo atviri karo veiksmai. Nors labai tikslių duomenų neturima, spėjama, kad žuvusiųjų skaičius pasiekė 70 000. Karo būklė tarp šalių išliko iki pat šių dienų, ją oficialiai nutraukė tik liepos 9 dienos taikos Deklaracija.
Eritrėja ir Etiopija, nebūdamos turtingomis šalimis, priklausydamos pirmajam skurdžiausių valstybių penkioliktukui, eilę metų skyrė dešimtis milijonų dolerių ginklavimuisi, nepaisant tarptautinio ginklų embargo. Taikos susitarimas leis plėtoti ūkį ir turizmą, mat abi šalys turi kuo pasigirti ir turi daug istorinio paveldo, tame tarpe ir krikščioniško. Galima pridurti, kad abejose šalyse, pasižyminčiose didele etnine ir religine įvairove, krikščionys sudaro daugiau nei pusę populiacijos.
Abejose šalyse yra ir katalikų. Eritrėjos katalikų hierarchų taryba viešu laišku paprašė, kad liepos 8 – rugpjūčio 6 dienomis visose jos jurisdikcijoje esančiose parapijose, bažnyčiose, koplyčiose, vienuolynuose būtų skiriama speciali malda už tai, kad taikos susitarimas būtų tvarus ir ilgalaikis, už tai, kad abiejų kraštų susitaikymas būtų sklandus. Taikos susitarimas yra tik susitaikymo kelio pradžia.
Taikos susitarimą sveikino Etiopijos sostinės Adis Abebos arkivyskupas kardinolas Berhaneyesus Souraphiel, sakydamas, jog katalikų Bažnyčia jo ir aplinkinėse šalyse visada jį rėmė, visada meldėsi už jį. Beje, Adis Abeboje liepos 13 dieną prasidėjo ir iki liepos 23 dienos tęsis Rytų Afrikos vyskupų konferencijų narių asociacijos (AMECEA) kasmetinis suvažiavimas, kuriame taikos ir susitaikymo temos nebus aplenktos. Šiai asociacijai priklauso Eritrėjos, Etiopijos, Kenijos, Malavio, Pietų Sudano, Tanzanijos, Ugandos ir Zambijos katalikų vyskupų konferencijos, taip pat kviečiami Džibučio ir Somalio ganytojai. Tiesa, islamistinio ekstremizmo ir karo vadų savivalės apimtame Somalyje šiuo metu krikščionių visai neliko.
Pasaulinės Bažnyčių Tarybos generalinis sekretorius Olavas Fykse Tveitas taipogi pasidžiaugė susitarimu tarp Etiopijos ir Eritrėjos, kuris suteiks naujų vilčių abiejų valstybių bendruomenėms ir šeimoms, tuo pat metu dar kartą išreikšdamas užuojautą dėl dešimčių tūkstančių aukų. „Raginame Bažnyčias prisidėti prie taikos įgyvendinimo“, priduria pastorius Tveitas.
Dar viena pasekmė, kurios viliamasi iš taikos susitarimo, yra Eritrėjos demokratėjimas. Ketvirtį amžiaus čia valdė vienas iš šiurkščiausiai žmogaus teises pažeidinėjančių režimų pasaulyje. Dėl didžiulio skurdo ir diktatūros daugybė Eritrėjos gyventojų šalį paliko. (RK / Vatican News)
