Tūkstanmečio karta užaugo technologijų ir virtualių socialinių tinklų aplinkoje Tūkstanmečio karta užaugo technologijų ir virtualių socialinių tinklų aplinkoje 

Didžioji Britanija: „tūkstantmečio“ karta atviriau žvelgia į krikščionybę

Duomenys byloja, kad paskutinioji pilnametystę pasiekusi karta religijos požiūriu yra atviresnė ir laisvesnė už ankstesniąją.

„Sekuliarizuotose visuomenėse jaunuoliai krikščionybe nesidomi arba jq vertina vien kritiškai“ – liepos 12-ąją Didžiojoje Britanijoje paskelbtos apklausos duomenys parodo, kad tai gerokai supaprastintas ir iškraipytas vaizdas, nors ir dominuojantis. „ComRes“ agentūra apklausė virš keturių tūkstančių suaugusiųjų, tarp kurių nemažai jaunuolių nuo 18 iki 24 metų. Tai taip vadinamoji „tūkstantmečio karta“, kuri jau gimė technologijų ir socialinių – virtualių tinklų aplinkoje, savo mąstymo ir elgesio modeliais gerokai skiriasi nuo ankstesnės kartos. 

Tiesa, kad didžioji dalis nėra praktikuojantys: du trečdaliai. Tačiau dauguma taip pat savęs nevadina ateistais ar nusiteikusiais prieš krikščionybę, jai priešiškais. Priešingai, 51 procentas „tūkstantmečio kartos“ atstovų pareiškė, kad „nemano“, jog krikščionys yra „neigiama jėga“ visuomenėje. Tuo tarpu taip pasisakiusių vyresnės kartos atstovų yra maždaug dešimčia procentų mažiau. Buvo užduotas ir priešingas klausimas: ar „manote“, jog krikščionys yra neigiama jėga. Teigiamai atsakė dešimt procentų. 

Kitas įdomus rezultatas byloja apie religijos ir viešosios erdvės santykį. Didžiojoje Britanijoje buvo daug atvejų, kai pareikalauta religiją nustumti į visiškai privačią sferą, tarsi religiniai įsitikinimai būtų savaime diskriminaciniai ar neigiami. Griežtą perspėjimą už tai, kad pasakė ligoniui, jog „už jį pasimels“ iš vadovybės gavusi slaugė krikščionė yra tik viena iš daugelio iliustracijų. Tuo tarpu trys iš penkių „tūkstantmečio“ kartos atstovų pareiškė, jog jaučiasi „patogiai“ ir darbo aplinkoje kalbėdami apie religinius įsitikinimus. Taip manančių vyresnės kartos atstovų buvo kone dukart mažiau. 

2018 liepos 14, 15:31