Paroda Meksikoje santykių su Vatikanu atnaujinimo 25 sukakties proga

Meksiko miesto Šv. Ildefonso kolegijos rūmuose atidaryta paroda „Nuo šv. Petro iki Pranciškaus. 2000 meno ir istorijos metų“ veiks iki šių metų spalio. Seniausias parodos eksponatas – iš pirmojo amžiaus, naujausias – susijęs su popiežiaus Pranciškaus pontifikatu. Visi pardos eksponatai atvežti iš Romos – Vatikano muziejų, Šv. Petro bazilikos, Vatikano bibliotekos, Laterano Šv. Jono bazilikos. Parodos kuratorė – Vatikano muziejų direktorė Barbara Jatta.

Nors didžioji Meksikos gyventojų dauguma yra katalikai, Bažnyčios ir valstybės, o taip pat Meksikos ir Šventojo Sosto santykiai ne visada buvo geri, o kai kuriais laikotarpiais tikintieji ir ypač ganytojai buvo atvirai diskriminuojami ir net persekiojami.

Ispanijos valdyta dabartinė Meksika 1810 m. pasiskelbė nepriklausoma valstybe. Nors tarp valstybės kūrėjų buvo ir katalikų kunigų, vis dėlto nuo pat pradžių valdžios viršūnės pasižymėjo kovingu antiklerikalizmu. 1833 m. Meksikos valdžia nacionalizavo visą Bažnyčios nuosavybę, mokyklas, kunigai ir vienuoliai buvo išvaryti iš ligoninių, uždraustos netgi bažnytinės santuokos. Ilgainiui radikalus antiklerikalizmas kiek atlyžo. Nors visų teisių Bažnyčia neatgavo, tačiau devynioliktojo amžiaus pabaigoje ir dvidešimtojo pradžioje tradicinės Bažnyčios viešo veikimo formos vėl buvo toleruojamos. Nauja antiklerikalizmo banga prasidėjo 1917 m. Buvo nacionalizuotos bažnyčios ir norint jose aukoti Mišias reikėdavo mokėti valstybei nuomą. Kunigams ir vienuoliams buvo uždrausta viešumoje rodytis su sutanomis ar abitais.

Valstybės radikalus antiklerikalizmas sukėlė tikinčiųjų pasipriešinimą, 1926 m. virtusį sukilimu. Per trejus metus žuvo apie 90 tūkst. žmonių, tarp jų - daugiau nei 3 tūkst. dvasininkų. Daugiau kaip 60 žuvusiųjų pripažinti kankiniais ir paskelbti šventaisiais arba palaimintaisiais.

Religijos laisvė Meksikoje atkurta tik 1992 m. Tų metų pabaigoje buvo atkurti ir diplomatiniai santykiai su Šventuoju Sostu. (JM / VaticanNews)