Beta versija

Cerca

VaticanNews
Birželio 12 dienos susitikime Singapūre įsipareigota visiškam Korėjos branduoliniam nusiginklavimui Birželio 12 dienos susitikime Singapūre įsipareigota visiškam Korėjos branduoliniam nusiginklavimui 

Malda ir viltis po JAV ir Šiaurės Korėjos lyderių susitikimo

Malda sujudina žmonių širdis, kai jų pakankamai daug, to nebegali ignoruoti nei nacionalinė, nei tarptautinė politika.

Didžioji birželio 12 dienos tarptautinė žinia ko gero buvo JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Šiaurės Korėjos režimo lyderio Kim Jong-uno susitikimas Singapūre, kurio metu taip pat pasirašytas 4 punktų dokumentas. Ta proga buvo išsakyta daug vilčių apie tai, kad šį kartą iš tiesų prasidės taikymosi procesas Korėjos pusiasalyje, nuleidžiant vienas į kitą atsuktus ginklus, tame tarpe ir branduolinius. Tos viltys gana atsargios, nes Šiaurės Korėjos režimas ne kartą išsižadėjo savo žodžių ar pažadų.

JAV ir Šiaurės Korėjos susitarime numatoma užmegzti „naujus santykius“, stengtis dėl „ilgalaikės taikos“, stengtis dėl visiško branduolinių ginklų Korėjoje atsisakymo. Ketvirtasis punktas numato kare žuvusių, identifikuotų ir ne, karių palaikų sugrąžinimą.

„Šiandien atverstas svarbus puslapis“, po ilgametės retorikos apie „visišką sunaikinimą“ atrandami švelnesni žodžiai, - komentavo Šventojo Sosto apaštalinis nuncijus Pietų Korėjoje Alfredas Xuerebas, priminęs, jog Korėjos pusiasalio susitaikymo intencija yra meldžiamasi kiekvieną antradienį Seulo katedroje, o birželio 17 – 25 dienomis paskelbta speciali maldos novena. Meldžiamasi ne vien už politinį susitaikymą, bet ir už Šiaurės Korėjos evangelizavimą. Prie šių nuncijaus žodžių galima pridurti, jog Šiaurės Korėja yra ilgametė žmogaus teisių pažeidimų čempionė, religijos laisvės joje nėra.

Prieš JAV ir Šiaurės Korėjos vadovų susitikimą į Singapūro katalikus kreipėsi ir šio miesto arkivyskupas Williamas Goh Seng Chye. „Viskas, ko mes trokštame yra taika, broliška meilė, rūpestis ir meilė vienas kitam. Be taikos negali būti saugumo, pažangos ir ateities žmonijai. Viešpatie, meldžiame Tave apšviesti politinius lyderius dirbti dėl taikos, socialinės tvarkos ir teisingumo pasaulyje“. Arkivyskupas paprašė visų savo vyskupijos parapijų vienokiu ar kitokiu būdu melstis už susitikimo sėkmę.

Malda sujudina žmonių širdis, kai jų pakankamai daug, to nebegali ignoruoti nei nacionalinė, nei tarptautinė politika, pastebi Lazarus You Heung-sik, Dungo vyskupas iš Pietų Korėjos. Žinių agentūros „AsiaNews“ paskelbtame pranešime šis vyskupas primena, kad pats Korėjos pusiasalio padalijimas, sukėlęs tiek neapykantos ir pykčio, yra istoriškai lemtas didžiųjų galybių įsikišimo, dabartinė situacija labai priklauso nuo Japonijos, Rusijos, Kinijos ir JAV strateginių interesų. Tačiau, būtent, stiprios širdys gali įveikti interesus. Atėjo laikas „teisingai taikai“. Susitikimas su JAV prezidentu būtų neįmanomas be ryžtingo Pietų Korėjos prezidento Moono politikos. Kita vertus, keičiasi ir pati Šiaurės Korėja. Nors interneto ryšys draudžiamas ar labai ribotas, spėjama, kad Šiaurės Korėjoje jau atsirado per keturis milijonus išmaniųjų telefonų. Dabartinio lyderio politika liberalizavo žemės ūkį, yra mažiau badmiriaujančių. Šalies izoliacija ir dabartinė santvarka negali ilgiau tęstis.

Tai ko itin prašo Kimas, anot Dungo vyskupijos ganytojo, yra jo asmeninis neliečiamumas, saugumas ir ekonominė pagalba liaudžiai. JAV trokšta, kad jis atsisakytų branduolinių ginklų, už tai žadėdama pagalbą. O Kimas nori, kad tai vyktų paraleliai. „Tikiuosi, kad Singapūre JAV priims tokį sprendimą“, - sakė vyskupas You Heung-sik.

„Galiausiai, norėčiau paryškinti Bažnyčios Korėjoje atsakomybę dėl evangelizavimo Šiaurėje, - tęsia vyskupas. – Kaip gerai žinoma, Bažnyčia Šiaurės Korėjoje (dvi vyskupijos ir teritorinė abatija) 65 metams liko be ganytojų, visiškoje tyloje. Užsieniečiai misionieriai į Šiaurės Korėją atvyko prieš Korėjos karą ir aprašė Pchenjaną kaip Azijos Jeruzalę, nes čia buvo daugybė atsivertimų į Jėzų Kristų. Mes, Pietų katalikai, turime rimtai svarstyti apie mūsų misionierišką pareigą dėl Šiaurės brolių ir seserų. Jie turi teisę išgirsti Evangeliją, o mums tai pareiga. Manau, kad evangelizavimo darbas yra geriausia tarnystė, kurią jiems galime suteikti. Todėl turėtume gerai pasiruošti dvasiškai ir materialiai“. (RK / AsiaNews/ Vatican News)

2018 birželio 12, 16:12