Beta versija

Cerca

Vatican News
Kard. Pietro Parolin kalba simpoziume Kard. Pietro Parolin kalba simpoziume 

Ko reikia religijos laisvei: septyni punktai

Popiežiškajame Šventojo Kryžiaus universitete Romoje vyko simpoziumas apie religijos laisvę, kurio vienas dalyvių buvo Popiežiaus valstybės sekretorius kard. Pietro Parolin.

Jauna moteris Salwa Khalaf Rasho ir musulmonas Ziear Khan dar kartą papasakojo apie iš tiesų brutalius nusikaltimus prieš mažumas, kurioms jie priklauso, atitinkamai jazidams Irake ir rohingyia etninei grupei Mianmaro – Bangladešo pasienyje. Jie liudijo Popiežiškajame Šventojo Kryžiaus universitete surengtame simpoziume, remtame JAV ambasados prie Šventojo Sosto, šv. Egidijaus bendruomenės ir Pagalbos kenčiančiai Bažnyčiai fundacijos.

JAV ambasadorė prie Šventojo Sosto Callista L. Gingrich pakartojo, jog religijos laisvės siekimas yra Amerikos užsienio politikos dalis ir priminė apie liepos 25-26 dienomis JAV vyriausybės rengiamą ministrų lygio susitikimą, skirtą religinių mažumų apsaugojimo temai.

JAV nepriklausomybės deklaracija įtvirtino fundamentalų principą, jog visi vyrai ir moterys sukurti lygūs, Kūrėjo apdovanoti kai kuriomis neatimamomis teisėmis, o vyriausybė egzistuoja tam, kad tas teises saugotų ir gintų.

Religijos laisvė: ne vien katalikams

Popiežiaus valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolin, skaitydamas užbaigiamąsias simpoziumo pastabas, pabrėžė, kad įsipareigojimo reikia, nes religinis persekiojimas pasibaisėtinai augo: nuo ekstremistinių aktų iki tikinčiųjų stūmimo į visuomenės pakraščius.

Todėl Katalikų Bažnyčia „drąsina visus geros valios žmones žadinti apie tai sąmoningumą, kad įvairių religinių bendruomenių nariai galėtų pilnai naudotis religijos laisve, laisvai ir viešai išpažinti savo tikėjimą kiekvienoje pasaulio dalyje“. Tam reikia taip pat vyriausybių, religinių lyderių, tarptautinių organizacijų, visuomeninių lyderių bendradarbiavimo.

Religijos laisvės rėmimas ir gynimas nėra „pirmenybės teikimas“ vienai ar kitai religinei grupei, o kiekvieno asmens lygaus orumo pripažinimas, - pažymėjo kardinolas. Pasak jo, Šventasis Sostas nenuilstamai įvardija pažeidimus, prašydamas pripažinimo, apsaugos ir pagarbos. Ne vien dėl krikščionių, bet dėl visų etninių ir religinių grupių, kurios patiria diskriminaciją ir persekiojimą.

Religijos laisvei nepakanka vien tolerancijos, reikia dialogo, o šis apima pasitikėjimą vienas kitu, supratimą, pagarbą, matymą kitame ne grėsmę, o praturtėjimo galimybę, širdies atvirumą, pastangas siekti vienybės, santarvės. Labai svarbu, kad religiniai lyderiai spręstų taikiai ir dėl taikos. Kita svarbi sąlyga: jaunimo ugdymas, be kurio sunku tikėtis taikos.

Septyni punktai

Mirtis, naikinimas, griovimas – tai matėme pastaraisiais metais, tai patyrė religinės mažumos, ypač Artimuosiuose Rytuose. Kardinolas Parolin išvardijo septynis punktus, kurie Šventojo Sosto požiūriu realiai užtikrintų religinių mažumų saugumą ir teises.

Pirmiausia, politinio abejingumo atsisakymas, atsakingiesiems iš tiesų stengiantis išpildyti savo pareigą apsaugoti tuos, kuriems gresia patirti žiaurius nusikaltimus. Tai turi lydėti visuomenės jautrumas bei humanitarinės pastangos sukurti sąlygas sugrįžti į savo namus.

Antra, tai pilna pagarba „teisinės valstybės“ principui ir visų piliečių lygybei prieš įstatymą, nepriklausomai nuo religijos, rasės ir kilmės. Įstatymas turi vienodai ir vienareikšmiškai užtikrinti pagarbą kiekvieno piliečio žmogaus teisėms. Ir ten, kur viena religija turi specialų konstitucinį statusą, visų piliečių religijos laisvė turi būti vienodai pripažįstama ir ginama.

Trečia, abipusiškai gerbiant vienas kito autonomiją, reikia teigiamo bendradarbiavimo tarp religinių bendruomenių ir valstybės, kurie siekia gerovės tam pačiam žmogaus asmeniui, tuo pat metu tikinčiam ir piliečiui. Geras bendradarbiavimas taps veiksminga tarnyste visų gėriui.

Ketvirta, religinių lyderių pareiga yra pasmerkti piktnaudžiavimą religiniais įsitikinimais ir jausmais teisinant terorizmą ir nekaltojo gyvybės atėmimą.

Penkta, tikras tarpreliginis dialogas padės peržengti pesimistišką prielaidą, jog konfliktai tarp skirtingų religijų tikinčiųjų yra neišvengiami, kaip ir siauras religinių tekstų interpretacijas, kurios nužmogina ir demonizuoja kitų religijų išpažinėjus.

Šešta, geras bendras išsilavinimas ir tvirtas religinis išsilavinimas yra raktas prieš radikalizavimąsi, kuris, savo ruožtu, veda link ekstremizmo. Geras išsilavinimas suteikia pagrindą vilčiai, kad skirtingų religijų ateities kartos mokės sugyventi pagarboje ir taikoje. 

Septinta, turi būti dedamos pastangos prieš prekybą ginklais, nutrauktas pinigų ir ginklų srautas tiems, kurie juos panaudoja prieš religines mažumas. Pastangos dėl religinių mažumų turi būti orientuotos ne vien prieš neapykantą ir vėžį širdyse, bet ir prieš instrumentus, kuriais neapykanta pasinaudoja skleisdama smurtą. (RK / Vatican News)

2018 birželio 30, 17:50